Skandalas. Kodėl Klaipėdos savivaldybė nežino, kokių socialinių paslaugų reikia miestui?

Iki šiol nėra įvardintas visažinis ekspertas, kuris nemato gana katastrofiškos situacijos miesto socialinių paslaugų sferoje. Kyla abejonių,- gal uostamiesčio savivaldybė tiesiog iš „debesų‘ nustatinėja socialinių paslaugų poreikius? Jau daugiau kaip metai nei miestiečiai, nei nevyriausybinės organizacijos negali sužinoti, kam bus naudojamos patalpos Melnragėje, adresu - Vaivos g. 23, iškrausčius Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondą. Šis klausimas labai svarbus ir miestiečiams, ir nevyriausybinėms organizacijoms. Situacija nepasikeitė nė Seimui priėmus Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, kuriuo vadovaujantis, valdžia socialiniu problemų sprendimą privalėtų derinti su miestiečiais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Vadovaujantis minėtu įstatymu galima viešųjų socialinių paslaugų teikimą deleguoti NVO atitinkamai skiriant tam patalpas bei finansavimą. Tačiau visuomenininkų patirtis Klaipėdoje liudija, kad Prezidentės inicijuotas įstatymas praktiškai neįgyvendinamas. Realybė tokia, kad dar 2014 metų spalio mėnesį iš patalpų varomas Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondas pasiskundė Klaipėdos miesto visuomeninei administracinių ginčų komisijai, o savivaldybės Turto skyriaus atstovas E. Simokaitis pasakė, kad dar nežino kam bus naudojamos patalpos Vaivos g. 23. Žodžiu, iš veiklios organizacijos patalpos atimamos, nors dar nėra aišku, kokioms kitoms savivaldos funkcijoms įgyvendinti jos gali būti reikalingos.

Pasitarkime, ką daryti klaipėdiečiams, kai miesto valdžia nei pati teikia reikalingas miestui socialines paslaugas arba siūlo gana prastą jų kokybę, nei leidžia tai daryti visuomeninėms organizacijoms, jau turinčioms tokių paslaugų teikimo patirties. Kreiptis į teismą ir prašyti, kad jis įpareigotų valdžią dirbti miestiečių labui bei laikytųsi jau minėto LR Prezidentės proteguoto NVO plėtros įstatymo ?

Tiesa, šios jau senokai Melnragėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos veiklos pobūdis gana įvairiapusis, todėl ne nuodėmė įtarti Klaipėdos savivaldybės tarnautojus baime prarasti darbą bei noru atimti iš nevyriausybininkų jų pačių iniciatyva suformuotą socialinių paslaugų teikimo modelį.

Klaipėdoje nėra laikinų gausios šeimos apgyvendinimo namų. Paslaugos reikalingos, anksčiau dar iki 2014 metų tokias paslaugas teikė Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondas. Laikinai, iki susitvarkys socialiniam būstui gauti reikalingus dokumentus, gausios šeimos apsigyvendindavo fondo patalpose.

Uostamiestyje neįsikūrusi nė viena Šeimyna, o Agentūra „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondas, dirbo su vaikais vadovaudamasi Šeimynos metodika. Direktorė V. Kairienė be globos likusiems vaikams buvo mama. Su Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnyba sutikimu net 79 vaikai būtų apgyvendinti „Visos Lietuvos vaikai“ agentūros, Klaipėdos fondo patalpose. Šiandien, kai Prezidentė teigia, kad reikia išformuoti vaikų namus, steigiant Šeimynas būtina pasinaudoti direktorės – mamos V. Kairienės patirtimi ir namais Melnragėje.

Klaipėdoje neveikia mamos ir vaiko namai, kuriuose būtu apgyvendintos nepilnametės, pagimdžiusios vaikus. Profesinės mokyklos socialinė pedagogė, kuriai tenka spręsti nepilnamečių problemas, teigia jog tokie namai yra reikalingi. Klaipėdos vaikų teisių gynimo tarnybos vadovė Gražina Aurilienė tikina, kad jau daugiau kaip du metus nesėkmingai bando įsteigti vaiko ir mamos namus. 2015 m. vasarą Klaipėdoje kilo skandalas, kai nepilnametė pagimdė biologinio tėvo dukrą. Laikraštis „Klaipėda“ rašė, kad „Klaipėdos vaiko teisių apsaugos vadovė Gražina Aurylienė teigė, kad ši istorija tarnybai labai gerai žinoma, nes patys darbuotojai šį nusikaltimą ir išsiaiškino.“ Kodėl gerai žinodami istoriją, neizoliavo dukters nuo tėvo? O „Visos Lietuvos vaikai“ fondas sugebėjo išspręsti problemą - priėmė nepilnametę gyventi, atskyrė ją nuo tėvo. Ko trūko valdiškai įstaigai, kad įtarus kraujomaiša, imtusi skubių priemonių neprileisti tėvo prie dukters? Įstatymo? Patalpų, kuriuose galėtų apgyvendinti paauglę? Ne, suveikė tradicinis valdininkiškas mąstymas, gajus daugelyje Lietuvos savivaldybių: „Jeigu gali ko nors nedaryti, NEDARYK“.

Esamos, įsteigtos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos dirba prastai. Moterų krizių namai nepriima vyro ar sugyventinio sumuštą moterį, nes ši neturi dokumento arba nėra vietų. Moterys, gavusios neigiamą atsakymą iš namų, kurių steigėjas yra savivaldybė, kreipiasi į „Visos Lietuvos vaikai“ agentūros Klaipėdos fondą ir fondo direktorė padeda moterims spręsti jų problemas.

2015m. rugsėjo mėn. į fondą kreipėsi dėl smurtaujančio vyro moteris su dviem mažamečiais sūnumis, nes savivaldybės įsteigtas moterų krizių centras jos su vaikais laikinai neapgyvendino dėl patalpų trūkumo. Nuskriaustoji rado prieglaudą Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ organizacijos pastogėje adresu - Vaivos g. 23. Savanorė psichologė Rita Staršelskienė skubiai suteikė šeimai psichologinę pagalbą. Šeimai susitaikius ir palikus namus Melnragėje, direktorė V. Kairienė tebesidomi šių žmonių likimu.

Į Agentūros „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondą kreipėsi ir mama, viena auginanti 4 vaikus. Kuomet jai buvo reikalinga operacija, ji paprašė valdžios įkurtos ir išlaikomos institucijos Klaipėdos miesto vaiko gerovės centro, kurio kompetencijoje yra Globos, rūpybos namai, pagalbos. Parašė pareiškimą, kad kol gulės ligoninėje, pasirūpintų vaikų priežiūra. Vaikai, mamai grįžus iš ligoninės, nebuvo grąžinti, o savivaldybės socialinis skyrius nutraukė vaikų pašalpų mokėjimą 2015m rugsėjo ir spalio mėn., nes vaikai apgyvendinti valdiškoje įstaigoje. Užburtą valdžios institucijų neteisybės ratas buvo labai sunku sustabdyti. Tik įsikišus „Visos Lietuvos vaikai“ agentūros Klaipėdos fondo direktorei V.Kairienei ir raštiškai pasižadėjus, kad maitins vaikus du mėnesius bei pasirūpinsis vaiko tėvystės nustatymu, mamai vaikai buvo sugrąžinti.

Tai tik kelios, realios, tačiau jautriai žmogiškai išpręstos nelaimėn patekusių žmonių istorijos. Visos jos savaime neturėtų laimingos pabaigos, jei nedirbtų patirties ir noro padėti nestokojantys žmonės. Todėl nevalia net patiems korumpuočiausiems savivaldybės ponams ardyti to, ką suformavo pats gyvenimas – praktinės socialinių paslaugų teikimo struktūros – Agentūtos „Visos Lietuvos vaikai“ Klaipėdos fondo.

P.S. Mus, lietuvius, dažnai pavadina savižudžių tauta. Klaipėdos savivaldybė neteikdama reikalingų socialinių paslaugų, abejingai reaguodama į žmonių problemas, atimdama patalpas iš organizacijų, kurios teikia tokias paslaugas, turėtų prisiimti atsakomybę už vis didėjantį laisva valia pasitraukiančiųjų iš šio pasaulio skaičių.

Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė