2018 m. lapkričio 16 d. 07:05 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Šiaurės ir Pietų Amerikoje – lemtingi įvykiai (apžvalga)

2013-04-17, 13:29

Mykolas DRUNGA

Šiaurės ir Pietų Amerikoje – lemtingi įvykiai (apžvalga) nuotrauka, foto

Šįkart užsienio spaudos apžvalgoje pagrindinį dėmesį norėjome skirti istoriniams procesams ir pokyčiams Lotynų Amerikoje, tačiau už akių užbėgo pirmadienį įvykę sprogimai Jungtinėse Amerikos Valstijose per Bostono maratoną. Juk atsimename, kas pasaulyje vyko po išpuolių Niujorke ir Vašingtone 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją.

Rengiant šią apžvalgą antradienio pavakarę, dar nebuvo visiškai aišku, kas dėl kruvinų išpuolių Bostone kaltas. Užtat ir spaudoje nebuvo aktualus klausimas, ar Amerika, siekdama teroristus ir jų globėjus nubausti, vėl leisis į užsienio karą. 

Kaip dienraštyje „Boston Globe“ antradienio rytą rašė apžvalgininkas Lawrence‘as Harmonas, „dar nežinoma, kas padėjo dvi bombas, sprogusias viena po kitos kelių sekundžių atstumu pirmadienio popietę prie pat 2013 m. Bostono maratono finišo linijos. Tačiau esama darbinių teorijų.

Teroristai savo išpuolius dažnai planuoja per sukaktuves ar atminimo dienomis. Pirmadienis buvo ir Patriotų diena Masačūsetso valstijoje, ir Izraelio nepriklausomybės diena, tad čia galėjo pasireikšti islamistiniai teroristai.

Balandžio 15-oji taip pat paskutinė data federalinėms mokesčių deklaracijoms įteikti. Tai leidžia įtarti naminius, prieš valstybės mokesčius nusistačiusius ekstremistus. Patologinių galimybių galima susigalvoti ir daugiau.

Maratonas yra dvasią keliantis įvykis. Jis taip pat puikiai tinka teroro išpuoliams. Gyvai transliuojančių televizijos komandų buvimas garantuoja, kad blogi darbai bus iškart perduodami skersai išilgai pasaulio. Pasak pranešimų, per šiuos išpuolius žuvo bent trys žmonės ir mažiausiai 140 sužeisti, kai kurie baisiai“, – rašė pagrindiniame Bostono dienraštyje Lawrence‘as Harmonas antradienio rytą.

O savo redakciniame straipsnyje dienraštis „Boston Globe“ ragino, kad „šitas maratonas gyvuotų toliau, kad išliktų tas pasitikėjimas ir tas bendras triumfas, kurie mūsų miestą daro tokį ypatingą“.

Mintį paaantrino ir „New York Times“, pažymėdamas, kad „joks sporto įvykis taip nesuvienija žmonių kaip maratonas“ ir kad „kitais metais Bostono maratonas ir vėl įvyks, nepaisant, kokios griežtos bus saugumo priemonės.

O žiūrovai tada turėtų bėgikus dvigubai entuziastingiau paraginti. Joks teroro veiksmas nėra toks stiprus, kad galėtų sunaikinti Amerikos tradicijas“.

Pasak visoje Amerikoje platinamo dienraščio „USA Today“, į Bostono tragediją reikia reaguoti „ryžtingai, tačiau neleidžiant, kad mums būtų atimamoms mūsų teisės. Nereikia ir perdėtų reakcijų, nes kaip tik to teroristai nori. O svarbiausia tai, kad šito bailumą liudijančio akto kaltininkai būtų greit nubausti“.

Dienraščio „Washington Post“ nuomone, „jau greitai po sprogimų buvo ženklų, kokia mūsų valstybė brandi tokių šokų akivaizdoje. Bėgikai ir žiūrovai reagavo daugiausia be panikos. Gelbėtojų pajėgos veikė profesionaliai.

Įstaigų ir žiniasklaidos atstovai vengė per ankstyvų išvadų apie šių veikmų kaltininkus. Deja, turėjome išmokti, kad „beprasmiška“ nereiškia „neįmanoma“, – rašė Amerikos sostinės dienraštis.

O dabar dar truputėlį prie tos kitos temos, kuriai norėjome skirti visą šią apžvalgą. Taigi keičiame bėgius.

Nors Nicolas Maduras laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Venesuelos prezidentus, jo pergalė buvo tokia maža, kad jo oponentas, opozicijos vadovas Henrique Caprilesas „pralaimėjimo nepriėmė, pareikalavo perskaičiuoti visus balsus ir teigė, jog rinkimuose buvo daug neatitikimų“.

Taip pirmadienį pranešė Vašingtone leidžiamas žurnalas ir portalas „Foreign Policy“ ir tęsė: „Hugo Chavezui pasirinkus jį savo politiniu įpėdiniu, tikėtasi, kad N. Maduras laimės lengvai. Pergalėn jį neš didžiulis visuomenės gedėjimas netekus H. Chavezo ir paties N. Maduro pažadai tęsti mirusiojo vado revoliuciją.

Tačiau chroniška infliacija, nykstanti infrastruktūra, energijos tiekimo sutrikimai, prekių deficitai ir kiti politinės tikrovės bruožai N. Madurą beveik parklupdė: jis H. Caprilesą nurungė vos vienu ir šešių dešimtųjų procento balsų – 50,7 prieš 49, 1“.

H. Caprilesas pareikalavo balsų perskaičiavimo, N. Maduras tai minčiai nesipriešino, bet pačioje vadinamųjų „čavistų“ stovykloje, dėl netikėtai siauros pergalės, kilo nepasitenkinimas.

„Šie rezultatai turi mus vesti prie gilios savikritikos. Prieštaringa, kad vargingieji gyventojų sluoksniai balsavo už savo ilgamečius engėjus“, – sakė Nacionalinės asamblėjos prezidentas Diosdadas Cabellas.

Antradienį Vokietijos dienraštis „Welt“ rašė taip: „Nedidelę N. Maduro, mirusiojo prezidento H. Chaveso kronprinco, pergalę opozicija ketina užginčyti dėl menamų neatitikimų. Tai žada neramius laikus. Venesuelai, vienai daugiausia naftos turinčių valstybių pasaulyje, gresia bankrotas.

H. Chavezo palikimui priklauso ir nesutaikoma neapykanta visiems, galvojantiems ne taip kaip jis. Tai privedė prie ligi šiol neregėtos poliarizacijos. Ir N. Maduro rinkimų kova vyko ta pačia priešininko šmeižimo dvasia.

Oponentas H. Caprilesas, priešingai, savo rinkimų kampanijoje siūlė susitaikymo žinią. Jo sėkmė rodo, kad ši žinia krito į derlingą žemę“, – rašė Berlyno ir Hamburgo dienraštis.

Karlsruhės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“ manė, jog „gal vos vos pralaimėjęs H. Caprilesas vieną dieną džiaugsis, kad pergalė atiteko būtent N. Madurui“, nes tas turės srėbti visą H. Chavezo paliktą košę.

„Be pajamų iš naftos Venesuela būtų tokia pat nusmukusi kaip ir komunistiniai draugai cukrinių nendrių saloje Kuboje. H. Chavezas tautą vienijo savo charizma, o N. Maduras stovi priešais pasidalijusią tautą.

H. Chavezui valdant Venesuela konserkventiškai žengė socializmo keliu, bet dabar vis daugiau žmonių mato, kad jie pakliuvo aklavietėn. Greitai paaiškės, kad ir N. Maduras dėl stipriai suveržto socialistinio korseto nesugebės įvykdyti jokių stebuklų“, – rašė vakarinės Vokietijos laikraštis.

Pasak Venesuelos kaimynės Kolumbijos dienraščio „Tiempo“, dėl to, kad N. Maduras lauimėjo vos vos, „politinė audra šalyje greit nenuslūgs, ji ir toliau vers venesueliečių ekonomiką ir kasdienybę aukštyn kojom“.

O pačios Venesuelos laikraštis „Ultimas Noticias“ rašė, jog „kaip laikinai pareigas einantis prezidentas po H. Chavezo mirties H. Maduras savo atliktu valiutos devalvavimu pavarė pragyvenimo kainas į aukštį ir tuomi padidino šalyje socialinę įtampą.

Piliečiai per paskutiniuosius 14 metų vylėsi, kad H. Chavezas pagerins jiems gyvenimo sąlygas, tačiau šios viltys seniai išgaravo. N. Maduras dabar turi ne tik atgaivinti pramonę bei žlugusį žemės ūkį, bet ir tiesti gatves ir statyti mokyklas bei ligonines – ir visa tai per daug nedelsdamas, – rašė Karakaso dienraštis.

Pasak Vienos dienraščio „Standard“, „Henrique‘ui Caprilesui negalėjo įvykti nieko geresnio, kaip tik vos vos pralaimėti rinkimus, nes tuoj po H. Chavezo galima tik žlugti. Laikyti kursą nepakeistą N. Madurai bus neįmanoma, tačiau pokytis taip pat bus jo rinkėjų palaikomas kaip H. Chavezo išdavimas.

H. Caprilesui reikia palaukti tik kitos galimybės, bet tada ir jis paveldės tas pačias problemas“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.

Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ spėjo, kad „politinis Lotynų Amerikos žemėlapis tikriausiai pasikeis, nes praėjusį dešimtmetį Hugo Chavezas buvo neginčijamas kairiųjų fiureris, bet jo įpėdinis tam neturi tarp regioninių vadovų ganėtinai svorio.

O Venesuela, pati kamuojama didžiulių problemų, nebeįstengs savo naftos eksporto nukreipti į draugiškas šalis, o šita pagalba be kitų naudojosi Kuba, Haitis ir Dominikos respublika“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

„Dažniausiai reikia keisti ne aplinką, o patį save.“Arthuras Christopheris Bensonas (anglų poetas,...

Kreipimasis į Slengių gyvenvietės gyventojus nuotrauka, foto

Tebegyvename Visų šventųjų ir Vėlinių nuotaikomis. Dar mirusiųjų pagerbimo dienų išvakarėse laikraščio...

Kai moliūgai netrukdo... nuotrauka, foto

Savo sprendimą dalyvauti 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose paskelbęs ambasadorius Vygaudas...

Prezidentas privalo tapti atsvara valdančiųjų kuriamai rytietiškai valdžios vertikalei nuotrauka, foto

Seimas vėl stabdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dėl Rolando Pakso galimo...

R. Paksas: bus taikomos griežtos sankcijos nuotrauka, foto

Dvi vyriausybės dalyvavo sprendžiant ginčą nuotrauka, foto

Jūra, BNS agentūros išplatintame Susisiekimo ministerijos pranešime teigiama, kad Europos Komisija (EK) šiemet...

Vydūno sode užkasta simbolinė kapsulė nuotrauka, foto

Klaipėda, Skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių kuriamame Vydūno sode, vietoje, kur iškils...

Klaipėdos universitetas pagerbė savo geriausius sportininkus nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos universitetas (KU) tradiciškai, einant metams į pabaigą, pagerbė labiausiai pasižymėjusius savo...

Seimas dar rimčiau apsisprendė: "bambalių" vis tik neliks nuotrauka, foto

Lietuva, Seimas ketvirtadienį nutarė, kad nuo 2020 metų liepos reikėtų atsisakyti stipraus...

Jūra, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...