Rengiant šią apžvalgą antradienio pavakarę, dar nebuvo visiškai aišku, kas dėl kruvinų išpuolių Bostone kaltas. Užtat ir spaudoje nebuvo aktualus klausimas, ar Amerika, siekdama teroristus ir jų globėjus nubausti, vėl leisis į užsienio karą.
Kaip dienraštyje „Boston Globe“ antradienio rytą rašė apžvalgininkas Lawrence‘as Harmonas, „dar nežinoma, kas padėjo dvi bombas, sprogusias viena po kitos kelių sekundžių atstumu pirmadienio popietę prie pat 2013 m. Bostono maratono finišo linijos. Tačiau esama darbinių teorijų.
Teroristai savo išpuolius dažnai planuoja per sukaktuves ar atminimo dienomis. Pirmadienis buvo ir Patriotų diena Masačūsetso valstijoje, ir Izraelio nepriklausomybės diena, tad čia galėjo pasireikšti islamistiniai teroristai.
Balandžio 15-oji taip pat paskutinė data federalinėms mokesčių deklaracijoms įteikti. Tai leidžia įtarti naminius, prieš valstybės mokesčius nusistačiusius ekstremistus. Patologinių galimybių galima susigalvoti ir daugiau.
Maratonas yra dvasią keliantis įvykis. Jis taip pat puikiai tinka teroro išpuoliams. Gyvai transliuojančių televizijos komandų buvimas garantuoja, kad blogi darbai bus iškart perduodami skersai išilgai pasaulio. Pasak pranešimų, per šiuos išpuolius žuvo bent trys žmonės ir mažiausiai 140 sužeisti, kai kurie baisiai“, – rašė pagrindiniame Bostono dienraštyje Lawrence‘as Harmonas antradienio rytą.
O savo redakciniame straipsnyje dienraštis „Boston Globe“ ragino, kad „šitas maratonas gyvuotų toliau, kad išliktų tas pasitikėjimas ir tas bendras triumfas, kurie mūsų miestą daro tokį ypatingą“.
Mintį paaantrino ir „New York Times“, pažymėdamas, kad „joks sporto įvykis taip nesuvienija žmonių kaip maratonas“ ir kad „kitais metais Bostono maratonas ir vėl įvyks, nepaisant, kokios griežtos bus saugumo priemonės.
O žiūrovai tada turėtų bėgikus dvigubai entuziastingiau paraginti. Joks teroro veiksmas nėra toks stiprus, kad galėtų sunaikinti Amerikos tradicijas“.
Pasak visoje Amerikoje platinamo dienraščio „USA Today“, į Bostono tragediją reikia reaguoti „ryžtingai, tačiau neleidžiant, kad mums būtų atimamoms mūsų teisės. Nereikia ir perdėtų reakcijų, nes kaip tik to teroristai nori. O svarbiausia tai, kad šito bailumą liudijančio akto kaltininkai būtų greit nubausti“.
Dienraščio „Washington Post“ nuomone, „jau greitai po sprogimų buvo ženklų, kokia mūsų valstybė brandi tokių šokų akivaizdoje. Bėgikai ir žiūrovai reagavo daugiausia be panikos. Gelbėtojų pajėgos veikė profesionaliai.
Įstaigų ir žiniasklaidos atstovai vengė per ankstyvų išvadų apie šių veikmų kaltininkus. Deja, turėjome išmokti, kad „beprasmiška“ nereiškia „neįmanoma“, – rašė Amerikos sostinės dienraštis.
O dabar dar truputėlį prie tos kitos temos, kuriai norėjome skirti visą šią apžvalgą. Taigi keičiame bėgius.
Nors Nicolas Maduras laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Venesuelos prezidentus, jo pergalė buvo tokia maža, kad jo oponentas, opozicijos vadovas Henrique Caprilesas „pralaimėjimo nepriėmė, pareikalavo perskaičiuoti visus balsus ir teigė, jog rinkimuose buvo daug neatitikimų“.
Taip pirmadienį pranešė Vašingtone leidžiamas žurnalas ir portalas „Foreign Policy“ ir tęsė: „Hugo Chavezui pasirinkus jį savo politiniu įpėdiniu, tikėtasi, kad N. Maduras laimės lengvai. Pergalėn jį neš didžiulis visuomenės gedėjimas netekus H. Chavezo ir paties N. Maduro pažadai tęsti mirusiojo vado revoliuciją.
Tačiau chroniška infliacija, nykstanti infrastruktūra, energijos tiekimo sutrikimai, prekių deficitai ir kiti politinės tikrovės bruožai N. Madurą beveik parklupdė: jis H. Caprilesą nurungė vos vienu ir šešių dešimtųjų procento balsų – 50,7 prieš 49, 1“.
H. Caprilesas pareikalavo balsų perskaičiavimo, N. Maduras tai minčiai nesipriešino, bet pačioje vadinamųjų „čavistų“ stovykloje, dėl netikėtai siauros pergalės, kilo nepasitenkinimas.
„Šie rezultatai turi mus vesti prie gilios savikritikos. Prieštaringa, kad vargingieji gyventojų sluoksniai balsavo už savo ilgamečius engėjus“, – sakė Nacionalinės asamblėjos prezidentas Diosdadas Cabellas.
Antradienį Vokietijos dienraštis „Welt“ rašė taip: „Nedidelę N. Maduro, mirusiojo prezidento H. Chaveso kronprinco, pergalę opozicija ketina užginčyti dėl menamų neatitikimų. Tai žada neramius laikus. Venesuelai, vienai daugiausia naftos turinčių valstybių pasaulyje, gresia bankrotas.
H. Chavezo palikimui priklauso ir nesutaikoma neapykanta visiems, galvojantiems ne taip kaip jis. Tai privedė prie ligi šiol neregėtos poliarizacijos. Ir N. Maduro rinkimų kova vyko ta pačia priešininko šmeižimo dvasia.
Oponentas H. Caprilesas, priešingai, savo rinkimų kampanijoje siūlė susitaikymo žinią. Jo sėkmė rodo, kad ši žinia krito į derlingą žemę“, – rašė Berlyno ir Hamburgo dienraštis.
Karlsruhės dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“ manė, jog „gal vos vos pralaimėjęs H. Caprilesas vieną dieną džiaugsis, kad pergalė atiteko būtent N. Madurui“, nes tas turės srėbti visą H. Chavezo paliktą košę.
„Be pajamų iš naftos Venesuela būtų tokia pat nusmukusi kaip ir komunistiniai draugai cukrinių nendrių saloje Kuboje. H. Chavezas tautą vienijo savo charizma, o N. Maduras stovi priešais pasidalijusią tautą.
H. Chavezui valdant Venesuela konserkventiškai žengė socializmo keliu, bet dabar vis daugiau žmonių mato, kad jie pakliuvo aklavietėn. Greitai paaiškės, kad ir N. Maduras dėl stipriai suveržto socialistinio korseto nesugebės įvykdyti jokių stebuklų“, – rašė vakarinės Vokietijos laikraštis.
Pasak Venesuelos kaimynės Kolumbijos dienraščio „Tiempo“, dėl to, kad N. Maduras lauimėjo vos vos, „politinė audra šalyje greit nenuslūgs, ji ir toliau vers venesueliečių ekonomiką ir kasdienybę aukštyn kojom“.
O pačios Venesuelos laikraštis „Ultimas Noticias“ rašė, jog „kaip laikinai pareigas einantis prezidentas po H. Chavezo mirties H. Maduras savo atliktu valiutos devalvavimu pavarė pragyvenimo kainas į aukštį ir tuomi padidino šalyje socialinę įtampą.
Piliečiai per paskutiniuosius 14 metų vylėsi, kad H. Chavezas pagerins jiems gyvenimo sąlygas, tačiau šios viltys seniai išgaravo. N. Maduras dabar turi ne tik atgaivinti pramonę bei žlugusį žemės ūkį, bet ir tiesti gatves ir statyti mokyklas bei ligonines – ir visa tai per daug nedelsdamas, – rašė Karakaso dienraštis.
Pasak Vienos dienraščio „Standard“, „Henrique‘ui Caprilesui negalėjo įvykti nieko geresnio, kaip tik vos vos pralaimėti rinkimus, nes tuoj po H. Chavezo galima tik žlugti. Laikyti kursą nepakeistą N. Madurai bus neįmanoma, tačiau pokytis taip pat bus jo rinkėjų palaikomas kaip H. Chavezo išdavimas.
H. Caprilesui reikia palaukti tik kitos galimybės, bet tada ir jis paveldės tas pačias problemas“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.
Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ spėjo, kad „politinis Lotynų Amerikos žemėlapis tikriausiai pasikeis, nes praėjusį dešimtmetį Hugo Chavezas buvo neginčijamas kairiųjų fiureris, bet jo įpėdinis tam neturi tarp regioninių vadovų ganėtinai svorio.
O Venesuela, pati kamuojama didžiulių problemų, nebeįstengs savo naftos eksporto nukreipti į draugiškas šalis, o šita pagalba be kitų naudojosi Kuba, Haitis ir Dominikos respublika“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.
Komentaras skaitytas per LRT radiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą