2019 m. kovo 21 d. 05:18 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Sėkmę nulems gebėjimas iššūkius paversti galimybėmis

2019-02-18, 08:38

Robertas DARGIS

Sėkmę nulems gebėjimas iššūkius paversti galimybėmis nuotrauka, foto

Kelias dienas pavaikščiojus Europos Komisijos koridoriais pajunti, kaip skiriasi aplink mus kintančio pasaulio ir tais koridoriais vaikščiojančių žmonių greičiai. Akivaizdu, kad europinės institucijos stokoja reikiamo greičio, todėl daugeliu atveju atrodo, kad Europa dėl savo inertiškumo ir biurokratiniu procedūrų užleidžia pozicijas kovoje dėl globalios ekonominės lyderystės.

Šiandien Europoje visi pasigendame vizijos ir užsidegimo, ambicijos ir užsispyrimo, kurie mums padėtų apsibrėžti ateities judėjimo kryptis. Stiprėjant populizmo, ekstremizmo ir protekcionizmo apraiškoms, karštligiškai ieškome tų bendrų tikslų, kurie  taptų jungtimi, suvienijančia visus, nepaisant skirtingų požiūrių ir siekių....Dabar kaip niekada iki šiol didelis dėmesys yra skiriamas Europos ateičiai, jos konkurencingumo ir lyderystės klausimams. Rodos, Europos lyderiai lyg ir supranta Europos vietą, būtiną judėjimo trajektoriją, bet neturi pakankamai mechanizmų ir įrankių jai  užtikrinti.

Matome, kaip kinta pasaulinės žaidimo taisyklės ir didėja neapibrėžtumas: Kinijos-JAV prekybos  karai, JK pasitraukimas iš ES ir kt., - šie fundamentalūs pokyčiai reiškia, kad sprendimai dėl ES ateities ir jos ekonominės plėtros turi būti priimami pakankamai greitai, numatant šių sprendimų pasekmes.

Suprantama, jei kalbame apie stiprią Europą,  turime kalbėti apie vieningą Europą ir apie  susitelkusį  bei ambicingą verslą – tai Europos ekonomikos stiprybė. Visi matome problemas ir iššūkius – nestabilumas tarptautinėse rinkose, iki šiol segmentuota ES rinka, dideli verslo gamybos kaštai, perteklinis reguliavimas, atotrūkis tarp inovacijų ir joms būtinų investicijų, kompetencijų trūkumas, skaitmeninė transformacija. Europos ekonomikos augimas lėtėja, tad EK pagrindinį dėmesį turėtų sutelkti į verslo aplinkos stabilumo užtikrinimą, žiedinės ekonomikos klausimus, progreso skatinimą, paslaugų sektoriaus plėtrą, vieningos rinkos klausimus, taisyklių laikymąsi tarptautinėse rinkose.

Verslas supranta, kad atlaikyti konkurenciją galima tik veikiant drauge, įgyvendinant vieningą pramonės ir prekybos politiką bei  kryptingomis investicijomis. ES verslas ir jų vyriausybės  turi veikti kartu, sprendžiant klimato kaitos, energijos išteklių, sveikatos ir švietimo sistemoms būtinų reformų klausimus.

Ekonomikos išgyvena transformacijos laikotarpį ir labai svarbu, kad būtų investuojama į technologijas ir inovacijas bei žmonių žinias, nes tai yra pagrindų pagrindas Europos verslo konkurencingumui ir jo plėtrai. Susitikimuose su EK pareigūnais ne kartą nuskambėjo ta pati žinia - Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje. Klausimas, ar mes sugebame tuos atradimus ir   technologijų teikiamas galimybes paversti pridėtine verte žmonėms. Akivaizdu, kad nėra idėjų ir talentingų mokslininkų trūkumo, bet problema, kad Europa neturi sukūrusi konkurencingos ekosistemos šių idėjų pritaikymui. Palanki reguliacinė aplinka naujų inovacijų ir idėjų įgyvendinimui atvertų labai daug galimybių ekonomikos augimui.

Solidarumas kol kas yra iššūkis Europai – reikia išmokti galvoti ir veikti kaip vienas regioninis vienetas, tai ypatingai svarbu, kai kalbame apie inovacijas bei jų pritaikomumą. Kol kas mokslas ir inovacijos yra atskirų valstybių įkaitai. Kiekviena valstybė turi savo žaidimo taisykles ir savo reguliavimą, o tai labai kenkia visos Europos konkurencingumui. EK koridoriuose sklando pajuokavimas, kad jeigu bet koks išradimas JAV yra paverčiamas pridėtine verte visuomenei, tai Europa visus savo išradimus bando apkrauti daugybe  apribojimų ir įsprausti į reguliavimo rėmus. Tuo metu Kinija nedelsiant kopijuoja ir pradeda gaminti alternatyviai – palyginimas labai aiškiai parodo mūsų supratimų skirtumus.

Pramonei skirtame europiniame renginyje „ES pramonės dienos 2019“ (EU Industry Days 2019) beveik kiekvienas pranešėjas vartojo žodį reskilling – perkvalifikavimas. Tai palies mus visus be išimties. Šiame transformacijos laikotarpyje visoje Europoje matome atotrūkį tarp poreikio ir esamų kvalifikacijų. Šiandien jau yra bendras supratimas, kad prasidėję technologiniai tektoniniai lūžiai reikalauja iš žmonių gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ir gana  greitai atnaujinti savo įgūdžius, kad galėtų judėti kartu su technologijomis. Bet švietimo sistema nėra pasiruošusi žmones parengti  gyvenimui sparčiai  besikeičiančiame pasaulyje ir visiškai  išnaudoti  naujų technologijų teikiamas galimybes. 

Pripažįstama, kad bendra Europos problema – švietimas. Pagrindinė bėda  ne žinių ir įgūdžių trūkumas, o atotrūkis tarp to, kokių žinių dabar reikia ir kokios žinios  gaunamos.  Europai reikia bendro švietimo plano: kuria kryptimi judame ir kokius tikslus sau keliame. Labai svarbu keisti požiūrį į tai, kaip ir ką mokomės. Reikalingas sisteminis požiūris - perkvalifikavimas duos norimų rezultatų tik tuo atveju, jeigu turėsime ilgalaikę viziją, kurlink  judame ir ko siekiame. Sisteminis, tikslingas ir efektyvus reikalingų įgūdžių ir perkvalifikavimo klausimų sprendimas yra sėkmingos ir konkurencingos Europos garantas.  

Europai ir jos verslui reikalinga ilgalaikė perspektyva  ir susitarimas, kokių tikslų siekiame bent jau artimiausiems 10-15  metų. Tiek verslininkai, tiek politikai turi gebėti žmonėms  paaiškinti, kokią pridėtinę vertę jiems gali sukurti dirbtinis intelektas, kaip investicijos į inovacijas ir infrastruktūrą  įtakos vidaus rinką ir konkurencingumą. Nebus pažangos, kol visuomenė nesuvoks, kad globalizacija yra ne tik grėsmės ir iššūkiai, bet ir galimybės - tik reikia gebėti  atnaujinti savo kompetencijas ir žengti koja kojon su inovacijomis. Visi privalo žvilgsnius nukreipti į mokyklą: vaikams reikalingas suvokimas,  kokias galimybes jiems suteikia žinios ir nuolat atnaujinamos kompetencijos. Gyvename žinių turinčių žmonių visuomenėje, bet stokojame suvokimo, kad neatnaujinamos žinios ir kompetencijos tampa bevertėmis.

Artėja Europos parlamento rinkimai. 2019 metais naujus pirmininkus paskirs keturios svarbiausios ES institucijos – Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba, Europos Centrinis Bankas ir Europos Parlamentas, tad tikėkimės, kad  visi šie klausimai taps svarbiausiais jų darbotvarkėje, kalbant apie Europos ateitį. Iš esmės reiks spręsti klausimą - ar mes norime daugiau Europos ir daugiau sutelktų veiksmų jos ateities labui, ar mes pasiduosime populizmui ir atsisakysime iki šiol turėtos krypties ir žengsime link uždarumo, protekcionizmo, populizmo, trumpalaikių klausimų sprendimo, atsisakydami dėl to ES esmės ir, visų pirma, savo pačių ateities.

Turime įsivardinti  silpnąsias vietas bei  problemas ir kartu ieškoti sprendimų. Sėkmę nulems mūsų gebėjimas ir noras  iššūkius paversti galimybėmis. ES turi milžiniškus išteklius ir potencialą, bet turime dirbti kartu - verslas, vyriausybės, ES institucijos ir visos kitos suinteresuotos šalys, kad šį potencialą išlaisvintume ir paverstume pridėtine verte visuomenei. Verslas tą supranta, EK institucijos taip pat. Klausimas, ar bendram darbui yra pasirengę politikai.

Žymos: robertas dargis

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Ateina gelbėtojai ir vėl išnyksta, atėjo konservatoriai visiems laikams – išgelbėjo nuo...

A. Rusteika: Jie vėl ateina mūsų išgelbėti nuotrauka, foto

Skiltis gavo tokio turinio ponios Aldonos laišką: "Nebeatsimenu, ar mokyklos privalomos perskaityti...

Šuns širdis nuotrauka, foto

Europos Parlamentas šioje sesijoje vėl bandė diskutuoti apie Europos Sąjungos ateitį. Akivaizdu,...

Esu ir liksiu ne ES, o Lietuvos pilietis nuotrauka, foto

„Dabartinis jaunimas visai neblogai gyvens ir pasaulyje be Lietuvos“, - tokią nuomonę...

Pasaulis be Lietuvos nuotrauka, foto

Jaunųjų gimnasčių pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Estijos sostinėje Taline vyko tarptautinis tradicinis meninės gimnastikos turnyras "Elegance Cup 2019"....

Plaukikams - nauji medaliai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Gintaro" sporto centro baseine vyko Lietuvos vaikų plaukimo pavasario pirmenybės. Baseino...

Laimingiausia šalis - Suomija, Lietuva - 42-oji nuotrauka, foto

Lietuva, Suomija antrus metus iš eilės pripažinta laimingiausia šalimi pasaulyje, o tyrėjai...

Lektorius iš Butano mokė, kaip būti laimingiems nuotrauka, foto

Švietimas, Kovo 19 dieną Klaipėdoje lankėsi lektorius, pirmasis Butano karalystės Švietimo Ministras Thakur...

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 8 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 9 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...