Savivaldybė ketina viešai pagarsinti griuvenų savininkų pavardes.

Kaip ir kiekvieną penktadienį, apie svarbiausius savaitės įvykius kalbamės su Klaipėdos meru Rimantu Taraškevičiumi.
Pasak gerbiamo mero, kad ir kaip nesmagu, savaitės įvykių apžvalgą tenka pradėti nuo itin nemalonios, tiek jam pačiam, tiek, ko gero, ir miestelėnams jau įkyrėjusios temos - apleistų uostamiesčio statinių. Nepaisant to, kad miesto vadovai ėmėsi žygių griuvenų savininkams sugėdinti - kvietėsi į Savivaldybę, kalbėjosi su kiekvienu asmeniškai, išgavo pažadą apsitvarkyti, - padėtis ne ką tepasikeitė.
- Naudodamasis proga, norėčiau dar kartą kreiptis į griuvenų savininkus, priminti jų pačių šioje svetainėje duotus pažadus bei paraginti juos tesėti. Nenoriu būti labai griežtas ar - juo labiau - ką nors gąsdinti, tačiau privalau pasakyti štai ką: apsitvarkyti - tai dar ne viskas, procesas tuomi nesibaigia. Matyt, žmonės, įsigiję pastatus, anksčiau ar vėliau ketina juos remontuoti, rekonstruoti, perplanuoti - tam reikės ir detaliųjų planų, ir įvairiausių derinimų, leidimų ir t. t. Nepaisymas Savivaldybės reikalavimų šiandien gali iššaukti ne visai geranorišką jos reakciją rytoj. Tai sakydamas aš jokiu būdu negrasinu, tačiau kviečiu apleistų pastatų savininkus galų gale susivokti ir imtis darbo. Šiandien aš dar neskelbsiu griuvenų savininkų pavardžių, tačiau kitą savaitę - prižadu - tikrai tą padarysiu.

Apie Klaipėdą - Helsinkyje

- Antradienį, gegužės 14-ąją, kartu su vyriausybine delegacija viešėjau Suomijos sostinėje Helsinkyje. Į šią ministro pirmininko A. Brazausko vadovaujamą delegaciją buvau pakviestas neatsitiktinai. Taip jau sutapo, kad tuo pačiu metu Helsinkyje dirbo mūsų miesto verslo misija, įvairiais aspektais pristačiusi Klaipėdą Suomijos sostinės bei kai kurių kitų miestų gyventojams.
Kadangi viešėjau tik vieną parą, vizito darbotvarkė buvo labai įtempta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas S. Dobilinskas pristatė pagrindines uosto veiklos kryptis bei ateities perspektyvas, ponas Kiudulas pasakojo apie jo vadovaujamos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos planus, turizmo verslui misijoje atstovavo kelionių agentūros "Krantas Travel" direktorius P. Bielskis. Kartu buvo pristatyti ir Klaipėdos 750 metų jubiliejui skirti renginiai.
Likau labai patenkintas tuo, ką nuveikė mūsų miesto kompanijos, taip pat Savivaldybės darbuotojai, rengdamiesi šiam pristatymui. Norėčiau jiems visiems už tai padėkoti. Suomijos verslininkų susidomėjimas mūsų verslo misija buvo akivaizdus.

Smiltynės neatiduosime!

- Žinia, Seimas ne per seniausiai pakartotinai svarstė Rinkliavų įstatymo pataisas. Bestudijuodamas Seimo posėdžių stenogramas - o tai aš darau gan dažnai - įsitikinau, kad parlamentarai kalbėjo apie tai, jog minėtąjį įstatymą dar būtina tobulinti. Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra vientisa teritorija, ir jeigu vienai savivaldybei (Neringos. - V. Š.) taikomos mokesčių už įvažiavimą į jo teritoriją rinkimo išimtys, tai lygiai tokios pat išimtys turi būti daromos ir kitai - Klaipėdos - savivaldybei.
Savivaldybės specialistai prognozuoja, kad vien per gegužės mėnesį už persikėlimą į Kuršių neriją naujojoje perkėloje bus surinkta per 100 tūkst. litų. Šitų lėšų tvirtindami miesto biudžetą mes nebuvome suplanavę. Patekusios į miesto iždą jos bus skirtos išimtinai Smiltynei tvarkyti. Nė vienas centas "nenusės" šioje marių pusėje. Tokiu būdu bent iš dalies bus kompensuota padidėjusio motorizuotų poilsiautojų srauto Smiltynei padaryta žala.
Vis dėlto ne apie tai šiandien norėčiau kalbėti. Vis dažniau pasigirsta kai kurių Seimo narių užuominų - jos buvo išsakytos ir svarstant mano jau minėtojo Rinkliavų įstatymo pataisas, - jog galbūt išties reikėtų pamąstyti apie galimybę Smiltynę prijungti prie Neringos. Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad Smiltynė - tradicinė Klaipėdos miesto gyventojų poilsio vieta. Vasarą, esant geram orui, į ją pailsėti kasdien keliasi nuo 25 tūkst. iki 40 tūkst. klaipėdiečių bei jų svečių, ir ši tradicija egzistuoja ne vieną dešimtį metų. Į šią teritoriją Klaipėdos miestas investavo didžiulius pinigus - užtenka prisiminti vien Jūrų muziejų ir delfinariumą. Be to, Smiltynėje turime nemažai Savivaldybei priklausančio turto. Tikiuosi, kad Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai sugebės savo kolegoms įrodyti, jog ši diskusija yra bevaisė, niekam nereikalinga, jog ji, užuot išsprendusi problemą, tik dar labiau sukiršins Neringos ir Klaipėdos savivaldybes. To aš nei sau, nei kitiems nelinkėčiau, todėl norėčiau, kad tokios diskusijos kuo greičiau būtų užbaigtos - pačioje jų užuomazgoje.

Klaipėdoje - verslo inkubatorius

- Šiandien trumpo vizito į Klaipėdą buvo atvykęs ūkio ministras P. Čėsna. Ministras lankėsi "Klaipėdos naftoje", universitete, taip pat pavojingų atliekų saugojimo aikštelėje, kurios dalį akcijų valdo Ūkio ministerija. Būtent apie šią aikštelę ir kalbėjomės su ministru, šiam apsilankius Savivaldybėje. Yra įvairių pasiūlymų dėl jos ateities, ypač dėl šio objekto valdymo. Ūkio ministerija pageidautų įmonę perimti savo žinion, tuo tarpu aš manau, kad jis turi tapti viso regiono atliekų tvarkymo projekto sudėtine dalimi.
Taip pat su ministru aptarėme galimybę Klaipėdoje įkurti mokslo technologijų parką. Pirmas tokio projekto etapas būtų vadinamojo verslo inkubatoriaus įkūrimas. Jo steigėjai būtų Savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Ūkio ministerija. Universitetas jau yra numatęs tam patalpas. Jas ūkio ministras, lankydamasis šioje mokslo įstaigoje, kaip tik turėjo progą apžiūrėti. Pasak P. Čėsnos, Ūkio ministerija šiam projektui įgyvendinti yra pasirengusi skirti iki 2 mln. litų.

Gera žinia Šernų sodininkams

- Savaitės įvykių apžvalgą norėčiau užbaigti linksma naujiena. Kadaise, pasirašydami bendradarbiavimo sutartį, su Klaipėdos rajono meru R. Vaitiekūnu kalbėjome, kad pirmiausia abiem savivaldybėm derėtų sutvarkyti į Šernus vedantį kelią. Tiek aš, tiek mano kolega šiuo klausimu nekart diskutavome Lietuvos kelių direkcijoje, ir štai jums rezultatas - šiandien ant mano stalo guli susisiekimo ministro įsakymas, kuriuo Klaipėdos rajono savivaldybei skirtos lėšos - 230 tūkst. litų - keliui į Šernus sutvarkyti. Manau, kad dar šiemet tie klaipėdiečiai, kurie Šernuose turi sodus, galės kur kas patogiau nei iki šiol į juos nuvykti.