"Rusijos problema - Lietuvos nepriklausomybė".

Nors po lapkričio 11 d. Belgijoje vykusio Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos politikų susitikimo paskelbta, kad galų gale pavyko pasiekti kompromisą dėl Rusijos piliečių tranzito per Lietuvą, karšti ginčai tarp politikų nerimsta iki šiol.
Pagal susitarimą, Rusijos piliečiai galės keliauti tarp Kaliningrado srities ir pagrindinės Rusijos dalies arba gavę daugkartinio tranzito pasą, arba vadinamąjį supaprastintą tranzito dokumentą. Tokiu būdu tarp abiejų regionų ėmus kursuoti greitajam, tarpinėse stotelėse nestojančiam traukiniui, Rusijos piliečiams nebereikėtų vizų.
"Vakarų ekspresas" pakalbino skirtingose barikadų pusėse šiuo klausimu stovinčius konservatorių lyderį prof. Vytautą Landsbergį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę.

Prof. Vytautas Landsbergis:

- Pirmiausia, norėčiau pastebėti, kad Briuselyje vykusiame susitikime buvo priimtas tik pasiūlymas, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suskubo tai traktuoti kaip sprendimą.
Kaliningrado problema - daug platesnė nei vien keliavimo būdas per Lietuvą. Rusija viską suveda į tranzito klausimą ir tokiu būdu parodo, kad jai nelabai rūpi Karaliaučiaus krašto žmonių gyvenimas. Svarbios tik tam tikros teisės keliaujant per Lietuvos teritoriją. Taigi matome, su kokia problema susiduria Rusija: Rusijos problema - Lietuvos nepriklausomybė. Tos "problemos" sąskaita Rusija nori apriboti mūsų šalies nepriklausomybę.
Turime spręsti konkrečius klausimus tranzito atžvilgiu, bet neleisti primesti to, kas neatitinka lygiaverčių sąlygų. Pirmiausia, labai daug Rusijos piliečių vis dar turi nebegaliojančius buvusios Sovietų Sąjungos pasus.
Kita problema - dokumente, pasirašytame Briuselyje, yra paminėta nelegalių migrantų grąžinimo problema, tačiau paliesta tik Lietuva, o apie Lenkiją ar Baltarusiją nė neužsimenama. Rusija akcentavo, kad nori lengvatų vykstantiesiems iš Kaliningrado į didžiąją Rusiją ir atgal, bet neužsiminė, kad tranzitas gali vykti ir per kitas šalis. Jei, pavyzdžiui, Baltarusija neturi atstovo Europos politinėje struktūroje, tai anaiptol nereiškia, kad tokios šalies nėra. Taigi vėl yra kėsinamasi į Lietuvos nepriklausomybę.
Neaišku, kaip bus kontroliuojamas sienos kirtimas vykstantiesiems į Lietuvą nuo kitų metų sausio 1-osios įsigaliojus tvarkai dėl Rusijos piliečių tranzito per Lietuvą. Teko girdėti, kad Rusijos (nežinau, kaip dėl Baltarusijos) pasienio tarnybos gavo įsakymą praleisti piliečius su negaliojančiais pasais. Taigi pažvelkime: migrantams teks grįžti atgal, nes Lietuvos pasieniečiai jų, savaime aišku, nepraleis. Tokiu būdu mūsų valstybė pateks į nemalonią padėtį: susidarys įtampa, Lietuva atrodys tarsi šiurkščiai besielgianti su Rusijos piliečiais.
Matote, Rusija buvo ir yra pripratusi Lietuvą traktuoti kaip "ne visai užsienio šalį". Latvija ir Estija jau seniai įvedė vizų režimą Rusijos piliečiams, tad problemų ir nekyla. Tuo tarpu Lietuva buvo padariusi lengvatas Rusijai iki narystės ES, o Rusija, užuot pasakiusi "ačiū", - kaltina. Mūsų valdžia turi atlaikyti spaudimą.
Žinau, bus steigiami konsulatai, bet terminai jau senka. Tą darbą reikėjo padaryti seniai. Matyt, tyčia yra vilkinama.
Lietuvos pareigūnai turi būti pasiruošę išeiti iš šios padėties oriai, nesutikti su primetamomis sąlygomis.

Birutė Vėsaitė:

- Manau, profesoriaus baimė dėl būsimos tranzito tvarkos - nepagrįsta. Šiuo klausimu Lietuvoje pučiama savotiška psichozė. Vadinamosios palengvinto tranzito vizos jokiu būdu nepažeis Lietuvos suvereniteto.
V. Landsbergis vėl gąsdina Rusijos baubu - neva vėl patirsime nuoskriaudą. Aš esu ES Seimo Jungtinio parlamento komiteto narė ir buvau patikinta, jog po to, kai tapsime Šengeno erdvės nare, Rusijos piliečių tranzito klausimas taps visų ES valstybių reikalu. Tačiau jei ruošiantis įgyvendinti tranzito tvarką bus prastai tvarkomi techniniai klausimai, Rusijos piliečiai, kaip ir būgštaujama, šokinės iš traukinio - Lietuvos priėmimas į Šengeno erdvę bus atidėtas. Taigi deklaracijoje, pateiktoje Briuselyje, yra parašyta, jog palengvinto tranzito vizos negali tapti kliūtimi Lietuvai tapti Šengeno erdvės nare kartu su pirmąja banga.
Tokią deklaraciją ES pareigūnai palaikė. Tad, manau, kad profesoriaus V. Landsbergio baiminimasis, jog Rusijos problema - Lietuvos nepriklausomybė, - tik lakios vaizduotės vaisius.
Be to, šiuo metu jau yra steigiami konsulatai Sankt Peterburge, Maskvoje didžiojoje Rusijos Federacijos dalyje ir Sovetske, Kaliningrado srityje.
Klausiate, kodėl konsulatai nebuvo steigiami anksčiau. Na, Rusijos politika buvo tokia: kuo ilgiau vilkinti. Tačiau tokia pozicija visiškai suprantama - norėta išsiderėti kuo geresnes sąlygas.
Na, o tai, kad Rusijos piliečiai keliaus su negaliojančiais pasais ir Lietuvos pasieniečiai bus priversti juos grąžinti atgal, tokiu būdu mūsų šalį pastatydami į nepatogią padėtį - nesąmonė. Neseniai kalbėjausi su Italijos ambasadoriumi, jis taip pat domėjosi, ar nebus nelegalių migrantų srauto. Galiu atsakyti, jog piliečiai, kurie neturės galiojančių pasų, paprasčiausiai negaus vizų ir bilietų. Taigi jie apskritai negalės keliauti.
Na, o dėl būgštavimo, kad Kaliningradas po ES plėtros gali tapti organizuoto nusikalstamumo, ligų ir nelegalios imigracijos į ES šalis židiniu, galiu pasakyti, jog naujoji tvarka tam įtakos tikrai neturės. Juk ir iki šiol Rusijos piliečiai važinėjo be pasų. Ar užfiksavome kokių nors "židinių"? Ne. Taigi palengvinto tranzito tvarka praktiškai jokios įtakos nei ES, nei Lietuvai neturės. Tiesiog verslininkai, pasienyje gyvenantys žmonės įsigis daugkartinio tranzito pasus, o pavienėms kelionėms bus reikalingi kiti dokumentai.
Antra vertus, dar yra nemažai techninių problemų. Neaišku, kur bus tikrinami pasai: ar iki pasienio, ar prieš pasienį. Tačiau finansiškai padėti įsipareigojo tiek ES, tiek Lietuvos Vyriausybė. Tą liudija ir kitų metų Užsienio reikalų ministerijos biudžeto projektas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder