R.Paulauskas: Europos Sąjungos, į kurią stojome, nėra

R.Paulauskas: Europos Sąjungos, į kurią stojome, nėra

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) antradienį paskelbė kreipimąsi į Europos piliečius „Dėl Europos atgimimo“.

Daugelyje didžiųjų Europos dienraščių pasirodžiusiame kreipimesi E.Makronas teigia, kad gegužę vyksiantys Europos Parlamento rinkimai bus lemiami Europos ateičiai, nes dėl „Brexit“, kaip Europos krizės simbolio, ir dėl „nacionalistų manipuliacijų“ Europa dar niekada nebuvo atsidūrusi tokiame pavojuje. Todėl esą „privalome naujai išrasti mūsų civilizacijos formas šiame besikeičiančiame pasaulyje“. 

Kaip vertina šį kreipimąsi ir kokius jo tikslus išskirtų, „Respublika“ paklausė politikos apžvalgininko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Rolando PAULAUSKO.


- Pirmiausia paklauskime ir savęs, ir E.Makrono, į kuriuos Europos Sąjungos piliečius jis kreipiasi. Europos piliečiai šiandien labai skiriasi ir pasaulio suvokimu, ir supratimu, kur tas pasaulis bei Vakarų civilizacija turėtų eiti. Ką turiu omeny? Dalis Europos Sąjungos žmonių šiandien ateitį mato maždaug tokią: ES pilietis yra laisvas nuo rasinės, tautinės priklausomybės, nėra jokių valstybių, nėra šeimos priklausomybės, nėra netgi priklausomybės nuo lyties, nėra sąvokos „tėvas ir mama“, tik - „tėvas Nr.1“ ir „tėvas Nr. 2“. Jie kuria kažkokį visiškai naują pasaulį, kurio niekada žemėje nėra buvę. Šiame pasaulyje su pasitenkinimu yra priimami migrantai.

Kitoje pusėje yra žmonės, kurie į gyvenimą, į Europos ateitį žiūri tiesiog 180 laipsnių kitaip, absoliučiai priešingai. Jie nori išlaikyti savo rasinę priklausomybę, tautinį identitetą, nori išlaikyti šeimą ir jos vertybes, įprastus vyro ir moters santykius, jie nesupranta, kaip galima apskritai atsisakyti sąvokų „tėvas“ ir „mama“.

- Ne tik pasaulėžiūriniai dalykai skiria šias grupes, ar ne?

- Taip, reikėtų paminėti skirtumą ir ekonomikos srity. Ta pirmoji grupė žmonių, aš juos vadinu svajokliais, kitaip dar galima būtų pavadinti globalistais, liberalais, ekonomiką įsivaizduoja ne taip, kaip reikėtų. Europos Sąjunga, kaip ir JAV, šiandien gyvena ne pagal savo galimybes - gyvena iš skolintų pinigų, iš niekuo nepadengtų pinigų spausdinimo. Gamyba yra iškelta kažkur toli - į Kiniją, į Vietnamą, ten žmonės dirba sunkius darbus, o mes čia dirbsim tik gražius, prestižinius ir švarius darbus, bet gyvensime žymiai geriau už tuos, kurie ten dirba tuos juodus darbus.

Kitoje pusėje esantys žmonės, vadinu juos realistais arba tautininkais, arba konservatoriais, arba valstybininkais, visiškai priešingai mato pasaulį. Jie sako, kad visos globalistų svajonės yra niekuo nepamatuotos ir jų kuriamas pasaulis tiesiog žlugs, nes tai yra absoliučiai atitrūkęs nuo gyvenimo modelis.

Taigi yra dvi grupės žmonių. Vienose ES valstybėse yra daugiau vienų, kitose - kitų. Kodėl Briuselis užpyko ant vengrų? Nes vengrai atvirai sako, jog nori išlaikyti savo vengrišką identitetą. Į žmogaus teisių sąvoką įeina ir teisė gyventi savo įprastoje etninėje ir etinėje aplinkoje. O liberalai, globalistai, tie svajokliai, nori šitą aplinką sugriauti. Vengrijoje yra daugiau žmonių, norinčių to įprasto gyvenimo. Taip pat Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje. Lietuvoje taip pat kol kas tokių daugiau. Visai kitos proporcijos Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje.

Grįžkime prie Makrono. Tai į kurią žmonių grupę jis kreipiasi? Kreiptis galima arba į vieną, arba į kitą grupę. Nes šios dvi žmonių grupės nesusitars niekaip - jų tikslai yra priešingi, jie absoliučiai kitaip įsivaizduoja dabartį, juo labiau - ateitį. Realistai mato, kuo visa tai baigsis. Ir aš, save priskirdamas prie realistų, esu įsitikinęs, tiksliau tai sako logika, kad jeigu bus kuriamas svajokliškas pasaulis, kuriame visi migrantai priimami, kuriame galima keisti lytį, šeimą - žodžiu, bus visas šitas bardakas, tai ši visuomenė tiesiog išnyks. Jos vietą užims migrantai, kurie šiandien plūsta į Europą. Tarp kitko, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, atskiruose Vokietijos regionuose, mano supratimu, procesai yra pažengę taip toli, kad ten jau tos Europos Sąjungos, kurią mes kažkada turėjome savo galvose, į kurią mes stojome, nėra ir jokių šansų grįžti.

O Rytų Europos valstybės dar turi tikimybę gyventi visiškai kitaip ir čia yra tas konfliktas. Dėl jo ir E.Makrono kreipimasis nuskambėjo.

- Ar galima sakyti, kad šis kreipimasis yra bandymas patarti rinkėjams Europos Parlamento rinkimuose nebalsuoti už, E.Makrono terminologija tariant, „nieko nesiūlančias nacionalistines partijas“?

- Be abejo. Visi sociologiniai tyrimai rodo, kad svajoklių dalis Europos Parlamente bus mažesnė. Ir visi to svajokliško projekto kūrėjai bei entuziastai yra išsigandę, todėl bando visaip gąsdinti žmones, kad jie nebalsuotų už realistus, arba euroskeptikus, kurių gretos visose šalyse gausėja. Italijoje, Graikijoje, toje pačioje Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderės Marinos Le Pen (Marine Le Pen) populiarumas yra toks pat, kaip E.Makrono. Tai iš tikrųjų yra labai gili civilizacinė, sakyčiau epochinė problema - Vakarų civilizacijos visuomenė skyla į dvi žmonių grupes ir priklausomai nuo to, kas nugalės, tokia ir bus Europos ateitis. Jei nugalės globalistai, esu įsitikinęs, neliks ne tik Europos Sąjungos, bet ir pačios Vakarų civilizacijos dabartiniu jos pavidalu.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marina Le Pen. ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA-Eltos nuotr.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder