2019 m. gegužės 25 d. 12:50 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Putinas pradeda ir kol kas laimi

(2)

2014-04-22, 14:10

Vytautas RUBAVIČIUS

Putinas pradeda ir kol kas laimi nuotrauka, foto

Vytautas RUBAVIČIUS

Rusija sėkmingai tęsia Ukrainos plėšymo operaciją. Krymo okupacijai pridengti buvo būtinas ir kitas žingsnis – neramumai, mitingai ir valstybinių institucijų užgrobinėjimai rusakalbiuose Ukrainos regionuose. Prisijungimo „referendumų“ scenarijus pasiteisino, tad jis sėkmingai plėtojamas. Ženevos derybose ir Vakarų šalių lyderių kalbose jau nebegirdėti Krymo klausimo – aiškinamasi dėl Rusijos veiksmų pietryčių Ukrainoje. Kaip ir buvo galima nujausti, Rusijos keliamos naujos grėsmės privertė visus „pamiršti“ Krymo okupaciją ir prijungimą. Rusija aiškiai pamatė, kad Vakarai kol kas nėra pajėgūs susitarti dėl bendro ir stipraus atsako, – jau net nejuokinga klausytis apie sankcijas Rusijos pareigūnams, tų pareigūnų sąrašų plėtimą ir kitokius niekus. Rusija gerai suvokė iš sėkmingai įgyvendintos Gruzijos suplėšymo operacijos kylančias galimybes elgtis savo nuožiūra, o Vakarai niekaip iš anos operacijos nepasimokė. Vakarai geidžia ramybės ir „laisvo kapitalo judėjimo“, o Rusija kapitalo judėjimą pasitelkia savo naujai imperinei „žemių susigrąžinimo“ politikai įgyvendinti.

Visokios Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių suburiamos derybos dėl Ukrainos tik suteikia Rusijai laiko geriau paruošti kitus okupacinius žingsnius. Tarptautiniai susitarimai dėl Ukrainos regionizacijos ne stiprina, o silpnina Ukrainos derybines pozicijas, nes pati Ukraina jau nebeturės jokio poveikio tiems regionizacijos vyksmams – juos prižiūrės Kremliaus žmonės, kurie aiškiai žino, kokią strategiją vykdys. Centrinė valdžia jau nebeturės net ir tų dabartinių galios svertų. Nedaug ką lems ir vietinių nuomonė – kelių tūkstančių šėlstančios minios ir nedidelio būrelio juos prižiūrinčių „žaliųjų žmogeliukų“ pakaks pateisinti reikalavimams „prisijungti“ ar surengti „naują referendumą“. Kai viskas taip puikiai dėliojasi, kodėl Rusija turėtų imti ir nusisukti nuo rusakalbės Ukrainos? Juolab kad nei Rusijos politinis elitas, nei visuomenės dauguma nelaiko Ukrainos visateise valstybe ir šaiposi iš jos valstybingumo. Rusijai ši valstybė yra tik prarastos, tad susigrąžintinos, teritorijos, iskonno russkije zemli, kurių netekta gėdingais Sovietų Sąjungos byrėjimo metais dėl didžiųjų Vakarų valstybių apgavystės. Baltijos šalių žmonėms taip pat reikėtų įsisąmoninti, kad Rusijos politinio ir kultūrinio elito mentalitete, kuriame vis labiau aktyvinama kultūrinė carinės imperijos atmintis, vyrauja severo zapadnyj kraj supratimu grindžiamas geopolitinis akiratis. Ir jokiais savo veiksmais mes to mentaliteto nepakeisime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kurį laiką tiesioginiame eteryje bene keturias valandas atsakinėjo į žmonių klausimus. Galima būtų daug kalbėti apie tuos klausimus ir atsakymus – žinome, kaip kruopščiai režisuojami tokie politiniai spektakliai, tačiau dera pastebėti vieną svarbų dalyką: Rusijos prezidentas sėkmingai prisimatavo valstybės gelbėtojo ir visą Vakarų pasaulį priverčiančios su savimi skaitytis imperinės galybės atkūrėjo vaidmenį. Pasirodė stiprus, apsisprendęs, laisvas ir ironiškas, gebantis „nuleisti“ ir JAV prezidentą Baracką Obamą, ir NATO generalinį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną. V. Putinas ironizuodamas aiškino, kad pastarasis, dar būdamas Danijos ministru pirmininku, slapta įrašinėjęs jųdviejų susitikimą, o vėliau įrašą paskelbęs spaudoje, tad kaip galima pasitikėti tokiais „veikėjais“. Tas epizodas skirtas ir kaimyninių šalių politikams – žiūrėkite, kokie žmonės aiškina jus ginsią. Prezidentas pasirodė kol kas sėkmingai žaidžiantis sudėtingą pasaulinės „valdžios“ perskirstymo partiją. Puikiai išmanantis Vakarų pasaulio stiprybes ir silpnybes, kurios susijusios su politinių ir kitokių elitų trumparegišku, tačiau bekraščiu goduliu. Žinantis, kad didžiumos posovietinių šalių elitai yra visiškai korumpuoti, įnikę ne į geopolitines strategijas, o į valstybinių finansų vertimo „babkėmis“ schemas. Juolab kad visus tuos elitus sieja bendri kilmės ir išsimokslinimo dokumentai, kurių originalai saugomi Kremliaus archyvuose.

Doneckas, Charkovas, Luhanskas... Šitie regionai vis tvirčiau imami į rusakalbių referendumininkų rankas. Jokių susitarimų nebus laikomasi, juolab kad Rusijos specialiosios tarnybos įgudusios rengti kruvinas provokacijas, o žiniasklaida jau užprogramuota dėl visko kaltinti ukrainiečių „fašistus“ ir „nacionalistus“. Beje, tie iš piršto laužti propagandiniai kaltinimai sulaukia dalies Vakarų šalių intelektualų, taip pat Europos Sąjungos politinio elito pritarimo. Kalbant apie elitą, Rusijai gali būti labai palankūs Europos Parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad į EP pateks nemažai didžiosiose ES valstybėse stiprėjančių dešiniųjų partijų atstovų, o daugelis tų partijų atvirai reiškia simpatiją Rusijos lyderiui. Tad prie kairuoliškosios EP dalies, kurioje svarbus ir buvusių sovietinių valstybių komunistinis nomenklatūrinis būrelis, gali prisidėti ir prorusiška euroskeptiškoji komanda. Tada jau sunku būtų kalbėti apie kokią bendrą ES poziciją Rusijos agresijos plėtimo atveju.

Pietų ir rytų Ukrainos regionai Rusijai svarbūs dėl daugelio priežasčių, tačiau beveik visai nekalbama apie tuose miestuose veikiančias karines gamyklas, kurios tiekia Rusijai labai svarbius karinius gaminius. Visos tos gamyklos veikia kaip Rusijos karinio pramoninio komplekso dalis, kuria atgimstanti imperija jau nerizikuos. Tad žengus dar vieną agresijos žingsnį, priglobus tuos regionus ir ėmus grasinti pačiam Kijevui pasaulis įsiveltų į ilgalaikes derybas dėl Ukrainos, kaip valstybės, išlikimo, jau nebeprisimindamas nei Krymo, nei Donecko su visa jo respublika. Beje, V. Putinas prieš kurį laiką labai jausmingai kalbėjo apie Kijevą, kuris esąs Rusijos lopšys. Tad kaip galėtų galinga imperija gyvuoti be savo kilmės lopšio. Neatmestina ir tokia strateginė logika.

Kremlius kviečia ES ir JAV pažaisti ant didelio karinio konflikto skardžio krašto. Prie to skardžio jau prieita, tad belieka pažiūrėti žemyn. Visi kuo puikiausiai suvokia, kad tai didžiulis šantažas, tačiau kol kas nesugebama deramai į jį atsakyti – baugina nenumatomos pasekmės. Yra ir kita šantažo pusė – ekonominė finansinė krizė. Toks būtų Rusijos atsakas į jai skausmingas ekonomines sankcijas. Klausimas, kokios visuomenės atsparesnės įvairioms krizėms – vargingosios ar turtingosios? Manau, atsakymas aiškus. Atgimstančios imperijos propaganda Rusijos visuomenei daug ilgiau bus tinkamas, jos patriotiškumą palaikantis ir stiprinantis maistas. Šiuo metu pasaulio lyderiai įnirtingai skaičiuoja, kas laimėtų tokiai krizei įsisiūbavus. Galimi įvairūs scenarijai, tačiau aiškus yra vienas dalykas – visi scenarijai palankūs tarsi niekuo su Ukrainos įvykiais nesusijusiai Kinijai, kuriai nereikėtų įsipainioti ir į karinį konfliktą. O juk pasaulis pastarąjį dešimtmetį įsisuko į didžiausią branduolinio ir kitokio ginklavimosi ir persiginklavimo spiralę.

Rusija priminė, kad geopolitiniams uždaviniams spręsti reikalinga ne tiek didžioji branduolinė ginkluotė, – ji šantažui ir sulaikymui, – kiek išmanios propagandos ir diplomatinio apsukrumo palaikomos „žaliųjų žmogeliukų“ pajėgos. Jungtinėms Valstijoms tektų naujas galvos skausmas – dar sparčiau stiprėjanti ir savo globalines pretenzijas reiškianti imperinės Kinijos galia, kuri sėkmingai įtvirtinama įvairiuose pasaulio regionuose. Kinija toliaregiškai supirkinėja skurdžiąsias Afrikos valstybes, savo sukauptus „popierius“ iškeisdama į žemę. Kinija, kitaip nei ES, žino, kad greitai maisto gamyba taps strateginiu sektoriumi. Superkamos ir buvusių sovietinių respublikų žemės. Pavyzdys – Latvija. Kryme taip pat ryškėjo Kinijos pėdsakas – ji buvo numačiusi į šį autonominį regioną investuoti ar tik ne 14 mlrd. dolerių. Tad po kelerių metų „atgauti“ Krymą būtų neįmanoma jau vien dėl sumažėjusio rusakalbių gyventojų procento. Kinai supirko ir Ukrainos žemių. Mes, lietuviai, galėtume iš jų tik pasimokyti, tačiau, kaip „babkių“ dūūūūūmo apkvaišinti politikos ir geopolitikos beraščiai, siekiame tik vieno dalyko – kuo greičiau išparduoti savo valstybę.

Ateitis apsiniaukė, netikrumo ir rizikos daugėja. Ukrainos laukia sunkūs laikai – plėšrūnas nepaliks savo grobio, juolab kad nujaučiamas dar didesnis. Įspėjamos ir kitos valstybės – kalba nuo šiol geopolitikos įrankis. Rusija kurstys aistras visose buvusios carinės ir sovietinės imperijos kraštuose. Nesaldu šiuo metu Kazachijai ir mūsų kaimynei Baltarusijai. Viena toli nuo mūsų, tik jau Kinijos įtakos lauke, o kita pašonėje, kurianti dviejų valstybių sąjungą. Galimas dalykas, kad Aleksandrui Lukašenkai jau nebebus leista taip išmoningai žaisti savarankišką prezidentą. Juolab kad baltarusių tautos raida kelia Rusijai nemenkų keblumų – juk vis daugiau baltarusių politinio ir kultūrinio elito ima suvokti LDK istorijoje glūdinčias savąsias šaknis ir tapatinasi su etniniu baltiškuoju substratu, šitaip atmesdami imperinį „vienos rusų tautos“ supratimą. Tai galima suvokti kaip nedovanotiną rusakalbių teisių menkinimą su visomis iš to plaukiančiomis „dviejų broliškų valstybių sąjungos stiprinimo“ pasekmėmis.

Pagal ekspertai.eu.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2014-04-25   15:22

IP: 78.61.28.223

nereikejo gal rasyti,bet jauciu ka jauciu>Manau,kad p.Putinas laimi (pakol) manevrus,bet musi pralaimes su baisiu triuksmu,o labiausiai nukentes nuo paranojisku Putino noru,tai tie patys rusai,kurie dabar aukstai iskele ant ranku,kaip isganitoja, bet kai trenks isiukslyna mazai nepasirodys,bet tai yra sios nacijos aura.

prussia

2014-04-22   22:37

IP: 80.254.146.84

dar vienas dibilas pridurkas raso apie Rusija ir Putina nera ka veikti

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad neįdomesnių prezidento rinkimų, kaip šie,...

Kaip du vandens lašai nuotrauka, foto

Vienoje užeigoje maždaug Sabonio ūgio kavalierius, pasilenkęs, kad nekliudytų durų staktos,...

Gyvenimo vaizdeliai nuotrauka, foto

Politikai mėgsta girtis. Ypač kalbose. O darbai dažnai tiesiog nepadaryti. Negerai yra...

Nesveikos sveiko miesto problemos nuotrauka, foto

Šįkart mintimis skiltyje pasidalinti panūdau pati po to, kai gavau anoniminį kaimynų...

Iš kaimyniško gyvenimo patirties nuotrauka, foto

Senamiesčio grindinio atnaujinimas stringa nuotrauka, foto

Klaipėda, Atnaujinti senamiesčio grindinį siekianti Klaipėdos savivaldybė nesusikalba su projektuotojais. Nors penktadienį buvo...

Paskutinį gegužės savaitgalį - renginių lavina nuotrauka, foto

Renginiai, Vakarų Lietuva skambiai ir aktyviai palydės paskutinį pavasario savaitgalį. Pajūrio gyventojams ir...

Kas valdo pasaulį: nuo absurdo teorijų iki tiesos nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Sąmokslo teorijos (pavyzdžiui, apie kino studijoje filmuotą išsilaipinimą mėnulyje arba Lietuvą užvaldžiusį...

Botanikos sode - jautri paroda nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos universiteto Botanikos sode eksponuojamos jautrios fotografijos, kuriose užfiksuotos negalią turinčių žmonių...

Klaipėda, Paskelbta prieš 49 min.

Renginiai, Paskelbta prieš 1 val.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...