Vyrai myli moteris, anos - vyrus (nors yra tvirtinančių, kad tikra meilė - tik tarp vyrų), visi myli Dievą, tėvynę ir tiesą. Tų mylinčiųjų yra tiek daug, jog visai nesunku nusigaluoti visuotiniame meilės liūne. Kadangi susitarėme kalbėti apie prokurorišką meilę, pabandykime tatai ir padaryti. Prokurorų ir kitų tvarkos sergėtojų meilės objektas - nusikaltėlis. Neabejotinai! Kokio velnio antraip jie visą dieną galvotų apie Jį, kurtų planus, kaip su Juo susitikti, antrankius užmeilinti, cypėn nusitempti, prieš teisėją kartu stoti ir taip toliau. Tik iš meilės. Na, jei ne iš meilės nusikaltėliui, tai tiesai ir tėvynei - tikrai.
Argi ne iš meilės tiesai Klaipėdos prokurorai ėmėsi ginti viešąjį interesą ir paskundė teismui miesto Tarybos sprendimą dėl rinkliavos už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką? Pagirtinas stropumas. Tik tą stropumo dangų temdo mažas juodas klausimėlis: Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje nustatė, kad Neringos miesto savivaldybė net keletą metų neteisėtai rinko pinigėlius už įvažiavimą į tą patį parką, tad kodėl prokurorai tuomet nesikreipė į teismą? Kodėl Klaipėdą jie myli labiau nei Neringą ir kur pasidėjo meilė tiesai?
Painūs meilės reikalai, nakvynėmis Kuršių nerijos apartamentuose kvepiantys. Ką bekalbėti apie tai, kad tas pats Vyriausybės atstovas Klaipėdos tarybos sprendime įstatymo pažeidimo neįžvelgė. Kokia meilė prokurorams akis užpylė, kad jie nepastebėjo labai socialliberalią apskrities viršininkę žemės sklypus pajūryje įtartinai neįstatymiškai dalijant? Prezidentas, ministras pastebėjo, o prokurorai - ne.
Nežinia, su kuo mylisi įstatymo sergėtojai, nepastebėdami, kad toji pati Klaipėdos miesto taryba uždraudė miesto teritorijoje važinėtis riedučiais, riedlentėmis, žaisti sportinius ir kitokius žaidimus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Juk toks draudimas - akivaizdus piliečių konstitucinių teisų pažeidimas.
Galbūt, aš klystu. Galbūt, draudimas žaisti yra teisėtas. Tačiau kodėl tuomet tvarkos sergėtojai nebaudžia tūkstančių žmonių, kasdien pažeidžiančių tą sprendimą? Juk tai jau yra ne vien meilės reikalas: vykdyti Tarybos sprendimus privalo visi, o jų nepaisantieji turi būti griežtai baudžiami,- bauda iki 2 000 litų. Kur dingo prokuroriška meilė "ginti viešąjį interesą"? Vien jubiliejinių iškilmių dienomis Klaipėdoje, pažeisdami Tarybos sprendimą įvairiausius žaidimus žaidė per pusę milijono žmonių. Tarp jų - ir tie, kurie tą sprendimą priėmė. Kiek gražaus pinigėlio prarado nacionalinis biudžetas?
Jeigu jau prisiminėm jubiliejų ir garbę, reikia pastebėti, kad į seniai lietaus ragavusią Klaipėdos žemelę pabiro gausus miesto garbės piliečių lietus. Jeigu per dvyliką nepriklausomybės metų buvo suteikti tik keturi garbės piliečių vardai, tai prieš jubiliejinį balių - net šeši. Kaip sakant, penkmetis - per keturis metus! Tai bent tempas! Tai bent prieauglis! Jeigu garbės piliečių prieauglis didės tokiu tempu, tai į Europos sąjungą visi įžengsime tuo vardu pasipuošę.
Mat ją pitbuliai, tą garbės vardų kiekybę,- pakalbėkime apie kokybę. Klaipėdos gyventojų nuomonės apie asmenis, kuriems norima suteikti garbės piliečių vardus, niekas neklausė. Miestui vadovauja ūkininkai, tad jie ūkiškai ir nutarė, kad tai - slaptas reikalas. Įvyko net keli slapti posėdžiai posėdėliai garbės reikalu. Aršūs buvo posėdžiai: liberaliau nusiteikę Tarybos nariai teigė, jog garbės piliečiu gali būti tik tas, dėl kurio niekam abejonių nekyla. O kairieji manė, kad garbei užtenka paprasto balsų daugumos. Jie laimėjo. Ir štai jums rezultatas: trims piliečiams garbės vardas suteiktas vienbalsiai, dviem - dešimčiai susilaikius, vienam - dešimčiai balsuojant prieš.
Aritmetiškai mąstant, šiemet miesto Taryba, tiesiog proporcingai atstovaujanti klaipėdiečiams, suteikė garbės piliečių vardus tik trims asmenims. Dėl kitų dviejų garbės mieste esama abejonių, o dar dėl vieno trečdalis miesto gyventojų mano, kad jis to vardo yra nevertas. Kai su garbe dedasi štai tokie dalykai, niekas negali atmesti galimybės, jog garbės vardai, pasikeitus gyventojų valiai gali būti ir nuliuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą