Populiarumo išdaigos.

Populiarumas - įnoringas kavalieraitis. Ypač savo kaprizus jis mėgsta demonstruoti politikams. Ypač tuomet, kai tie pernelyg patiki savo populiarumo svoriu visuomenėje.
Populiarumas per prieš Kalėdas pasibaigusius rinkimus į Klaipėdos miesto savivaldybę iškrėtė nemalonų pokštą Seimo nariams Valentinui Greičiūnui ir Vaclovui Stankevičiui.
Pasakyti, kad V. Greičiūnas yra žinomas žmogus uostamiestyje, yra maža. Sovietiniais laikais Alfonso Žalio, ilgamečio Klaipėdos darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko, pirmuoju pavaduotoju dirbusį V. Greičiūną kaip reiklų, dalykišką, išmintingą vadovą pažinojo daugelis miesto žmonių.
Gorbačioviškos pertvarkos laikais jis stojo vadovauti Lietuvos komunistų partijos Klaipėdos komitetui, vėliau absoliučiai "sąjūdiškoje" naujai išrinktoje miesto Taryboje dirbo mero pavaduotoju. Dar vėliau jis stojo kurti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir jai vadovavo.
2000 m. vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas į Seimą. Maža to, jis gerai žinomas tarp Klaipėdos kultūros ir sporto žmonių - jis nuolatinis "rimtųjų" renginių gerbėjas.
Tad nieko nuostabaus, kad per pastaruosius rinkimus į Seimą Danės rinkimų apygardoje už V. Greičiūną, aplenkusį liberalą R. Vaštaką ir V. Stankevičių (beje, į Seimą vis dėlto patekusius per partijų sąrašus), savo balsus atidavė beveik 7000 rinkėjų. Todėl kai jis stojo vadovauti Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriui, o prieš rinkimus į savivaldybes viešai pareiškė sėkmės atveju atsisakysiąs Seimo nario mandato ir sutiksiąs tapti Klaipėdos miesto meru, politiniai oponentai suskliautė ausis: į tokį pareiškimą iš tokį rimtą svorį visuomenėje turinčio patyrusio politiko lūpų dera reaguoti rimtai. Kai kurie mažiau atsparūs šios asmenybės sugestijai jau pradėjo modeliuoti ateitį: kaip čia reikės suktis V. Greičiūnui Klaipėdoje grįžus į valdžią.
Tačiau realybė turėjo nuliūdinti favoritą: už socialdemokratus Klaipėdoje balsavo mažiau rinkėjų, nei už V. Greičiūną per Seimo rinkimus. O už pirmuoju numeriu šios partijos sąraše įrašytą Seimo narį pirmumo balsus atidavė tik 2861 rinkėjas - maždaug tiek, kiek surinko užbaigiantieji liberalų sąrašo dešimtuką.
Socialdemokratus aplenkė net Rusų sąjunga, konkuravusi dėl elektorato su Rusų aljansu. Patyręs politikas, aišku, dar ilgai analizuos, kodėl gausiausias gretas uostamiestyje turinti ir populiariausia Lietuvoje partija Klaipėdos savivaldybėje gavo tik tris mandatus. Bet kuriuo atveju, tai didelis smūgis jo savimeilei ir partijai.
O štai V. Stankevičius, atvirai apgailestavęs dėl savo nesėkmės, gali guostis tik tuo, jog ne jis, o jo kolega - Seimo narys R. Valčiukas - per savivaldybių rinkimus Klaipėdoje atvedė Naująją sąjungą (socialliberalus) į visišką krachą: iš turėtų aštuonių mandatų neliko nė vieno. Nepaperkama statistika byloja, jog per rinkimus į Klaipėdos miesto savivaldybę 2000-aisiais už šį socialliberalą, anksčiau atstovavusį Rusų sąjungai, balsavo 3436 klaipėdiečiai. Beveik tiek pat balsų jis surinko ir po pusmečio vykusiuose rinkimuose į Seimą. O štai per praėjusius rinkimus į savivaldybes už V. Stankevičių tebalsavo 868 klaipėdiečiai.
Jis dar gali guostis tuo, jog prieš metus buvo apdovanotas "Anatolijum", o praėjusių metų pabaigoje "Vakarų ekspreso" skaitytojai jį, aplenkusį tokius ne vien Klaipėdoje gerai žinomus žmones, kaip E. Gentvilas, V. Paukštė, R. Taraškevičius, A. Bosas, išrinko metų klaipėdiečiu.
Analizuojant tik plikus faktus, galima susidaryti ir paradoksalią nuomonę: klaipėdiečiai nori, kad įžūlia savavališka statyba Klaipėdoje pastaruoju metu pagarsėjęs V. Greičiūnas nebegrįžtų į savo miestą, o V. Stankevičius, užuot rūpinęsis ryšiais su NATO Seime, lai grįžta namo.
Juokas juokais, bet klaipėdiečius gerokai nustebino išrinkto į Seimą, neva jūrininkų ir žvejų interesus pasišovusio ginti, o Klaipėdos savivaldybėje komunalinius projektus dūzginusio V. Stankevičiaus skrydis į NATO reikalų komisijos primininko postą.
Kita vertus, jo elektoratas, buvę kolegos, bendradarbiai, pažįstami negalėjo nepastebėti ir to, kaip jis porina apie aukštąjį tarptautinį pilotažą, lyg tai būtų jo "gimtasis" Klaipėdos transporto laivynas. Įspūdį daro ir šio Seimo nario užsienio komandiruočių sąrašas.
V. Stankevičiaus elektoratas (manoma, kad tai uoste ir prie uosto dirbančių įmonių vadovybė, jūrininkai, žvejai), aišku, pastebėjo Seimo nario aktyvumą rengiant su jūrų verslu susijusius įstatymus. Tačiau pastebėjo ir jo norą daryti įtaką Uosto direkcijai, Susisiekimo ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir net nevyriausybinėms struktūroms. O čia dar pasklido gandas, apie tai, kad jis rengiasi pabėgti iš skęstančio socialliberalų laivo...
Populiarumas greičiausiai nusigręžia nuo tų žmonių, kurių žodžiai ir darbai pradeda skirtis, kurie patiki savo neklystamumu ir užmiršta, kas su palankumo šakėmis juos pakylėjo į šlovės olimpą. Nelengva, aišku, jojant ant bangos, elgtis taip, kaip elgeisi būdamas ant kranto. O kranto žmonės greitai pastebi, kad jų favoritas pernelyg susireikšmino. Ir duoda sprigtą.