Ponas sako, ponas žino. Ar tikrai?

Pripažįstu – prieš rinkimus ir aš kalbėjau apie Seimo narių skaičiaus mažinimą. Be didelio entuziazmo, bet vis dėlto maniau, kad to reikia. Žmogiška pripažinti klydus. Tapęs Seimo nariu ir būdamas parlamento „virtuvėje“ įsitikinau – kėsinimasis į Konstituciją ir jos perrašymas pagal principą kaip „ponui“ patogiau kvepia populizmu atmiežta diktatūra.

Sako, žmonės išvažiavo ir toliau važiuoja iš Lietuvos. Tačiau ar kas dėl to jau nebepilietis, ar draudžiama dalyvauti rinkimuose? Priešingai. Pasvarstykime hipotetiškai: Lietuvai tvirčiau atsistojus ant kojų ir šalies gyventojų skaičiui vėl perkopus 3 milijonus, ar tada vėl pulsime taisyti Konstituciją?

Seimo daugumos sprendimu, šiuos klausimus dar svarstysime, spręsime, ginčysimės. Gaila, bet esminių intelektualų grupės ar teisingumo ministerijos pastabų R. Karbauskis negirdi bei girdėti nenori.

Kai valstiečių pirmininkas sako, jog 95 procentai Lietuvos žmonių norėtų, kad Seimo narių skaičius būtų mažesnis – ar tai argumentas, kad Konstituciją reikia prievartauti? Ponas sako, ponas žino, bet jis kažkodėl nepasako, kad 95 proc. žmonių norėtų vairuoti „Range Roverius“. Jis nekalba apie tai, kodėl galbūt 95 procentai žmonių po paskutinių įvykių greta Elektrėnų šaukiasi mirties bausmės grąžinimo. Jis nekalba apie tai, kad 95 procentai Lietuvos verslininkų norėtų mokėti tokius pat mokesčius, kokius dabar moka ūkininkai.

Vardan teisybės – tada išklausykime visus Respublikos piliečius iki galo. Mačiau, kaip valstiečiai klauso pretendentų į Konstitucinio Teismo teisėjus, kurie praėjusią savaitę prisistatė Seime. Buvo gėda stebėti valdančiųjų elgesį, kai kalbėjo profesorė Daiva Petrylaitė. Seimo salė ošė, tarsi būtų turgaus paviljonas. Kvatojimai, vaikščiojimai, atsiminimai apie praėjusias atostogas… Taip, ir aš vaikštau parlamento salėje, tačiau bent išklausau, ką žmonės tribūnoje kalba.

Pamenu, pati Seimo vicepirmininkė, valstiečių atstovė R. Baškienė dar Seimo rudens sesijoje net kelis kartus tos gerklingos publikos (kolegų) paprašė netriukšmauti salėje, jei reikia, paėjėti į užkulisius.

Galvoju, ar Seimas per tuos kelis kadencijos mėnesius nuveikė kažką, kas žmonėms leistų lengviau įkvėpti? Kol kas atrodo, kad atsakymas yra ne. Iš valdančiųjų pusės permainų vėjai Seime ir Vyriausybėje – silpnesni, nei daugelis tikėjosi. Daugelis pavargę nuo purvo, politinių skandalų purslų. Laikas atsigręžti į darbus.