2017 m. rugsėjo 26 d. 10:16 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Patyčių kultūra - pažabosime ar nuleisime rankas?

(9)

2016-01-21, 11:01

Kristina PAULIKĖ

Patyčių kultūra - pažabosime ar nuleisime rankas? nuotrauka, foto

AR GALI BŪTI? Trečdalis Klaipėdos mokyklų nurodė iš viso neturinčios patyčių problemos.

© Scanpix nuotr.

Pasirodo, gyvenu nuostabiausiame Lietuvos mieste, kurio visą Lietuvą kamuojanti patyčių problema beveik nepaliečia. Netikit? Tokią džiugią naujieną išgirdau vieno tyrimo pristatymo metu. Tiesa, šį kartą buvo apklausti ne mokiniai.

Taigi trumpai apie tyrimą, kurį 2015 m. vasario-kovo mėnesiais atliko Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų vadovų buvo prašoma pateikti 2013-2014 mokslo metų informaciją apie patyčių problemą bei jos sprendimo būdus jų vadovaujamose įstaigose.

Informaciją pateikė 33 ugdymo įstaigos. 10 mokyklų nurodė, kad patyčių problemos iš viso neturi, likusios daugiau mažiau problemas pripažino. Taigi trečdalyje uostamiesčio mokyklų turėtų būti saugu ir gera mokytis. Net sunku tuo patikėt. Ar ne?

Visai pravartu būtų šiose problemų neturinčiose mokyklose atlikti kitą tyrimą - apklausti mokinius. Jei ir jie patvirtins tą patį, drąsiai galės visos Lietuvos mokyklos važiuoti semtis gerosios patirties.

Ką gi rodo Lietuvos mokinių apklausos? Paskutinių 2013-2014 m. atliktų tyrimų duomenimis, patyčias patiria beveik 30 proc. berniukų ir daugiau kaip 15 proc. mergaičių. Lyginant su kitomis 40 ES šalių, Lietuva užimama paskutinę vietą. Panašią problemą turi tik Latvija ir Rumunija.

Kodėl gi toks skirtingas suaugusiųjų ir vaikų požiūris? Ar suaugusieji sąmoningai ignoruoja problemas, ar jų tiesiog nemato? O gal vaikai per daug jautriai reaguoja į bendraamžių "išdaigas"? Jei suaugusieji sąmoningai ignoruoja problemą, tai kodėl tai daro?

Niekam nėra paslaptis, kad valdiškose institucijose dažnai tvyro baimė, pagrįsta dar sovietinių laikų požiūriu, kad jei tavo įstaigoje yra problemų, vadinasi, tu nesugebi jai vadovauti bei valdyti situacijų ir būtinai būsi iškviestas valdžios ant kilimėlio, užsitrauksi gėdą prieš visuomenę, o gal net būsi atleistas iš darbo. Taigi, norint ramiai gyventi, geriau neprasitarti apie jokias patyčias ar kitas problemas ir sudaryti idealios mokyklos įvaizdį. Ar geras įvaizdis ir karjera svarbiau už vaikų savijautą? O gal lauksime kokios nors eilinės nelaimės, kuri privers visus atsipeikėti ir pradėti veikti?

Žinia, mokyklos ir darželiai vykdo įvairias patyčių prevencines programas ("Second Step", "Olweus", "Lions Quest" ir kt). Vienos labiau veiksmingos, kitos mažiau, priklausomai nuo visos ugdymo įstaigos bendruomenės pasiruošimo, dalyvavimo ir kiekvieno asmeninio indėlio. Deja, bet tokios priemonės, kaip "Savaitė be patyčių" (kodėl ne metai ar visas gyvenimas?) efekto neduoda, nes yra trumpalaikės, todėl būtina vykdyti nuolatinę prevencinę veiklą ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pirmiausiai darbui su tėvais. Juk elgesio modelį vaikai atsineša būtent iš šeimos, savo artimos aplinkos, o ugdymo įstaiga jį tik papildo.

Jei šeimoje vaikas patiria smurtą, prievartą, pažeminimus, tai didelė tikimybė, kad tokį pat pavyzdį rodys mokykloje, kuri, dirbdama tik su vaiku, problemos šaknų išrauti nesugebės. Štai čia iš esmės trūksta sisteminio požiūrio: visos ugdymo įstaigos turi vienodai suvokti prevencinius darbo principus ir pakankamai dėmesio skirti darbui su šeima / tėvais, burti efektyvias prevencines komandas, į kurias būtina įtraukti kuo daugiau bendruomenės narių.

Tačiau net ir efektyvus darbas švietimo sistemoje neišspręs problemos, jei to nesiims visa visuomenė, kuri privalo nusimesti abejingumo šydą. Ypač daug akmenų galima mėtyti į žiniasklaidos daržą, kuri vis dažniau neprisiima jokios atsakomybės už skleidžiamą turinį viešoje erdvėje (portaluose, socialiniuose tinkluose, TV, radiją ir t. t.). Vien patyčių ikonų Audriaus Užkalnio ar Algio Ramanausko fenomenas sąmoningus ir atsakingus piliečius verčia susiimti už galvų. Negana to, šiuos asmenis mokyklos kviečiasi ir vaikams pristato kaip ypač nusipelniusias "žvaigždes". Ar tikrai Lietuvoje nebeliko vertų dėmesio intelektualių šviesulių, kuriuos galima būtų rodyti mūsų jaunajai kartai kaip pavyzdį? Yra, tereikia tik pasikviesti.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Ponui RK

2016-06-28   06:38

IP: 83.181.87.212

Socialinis pedagogas - labiausiai negerbiamas? Iš kur tokios žinios...Gal kokį tyrimą atlikote?

RK.

2016-01-24   23:54

IP: 86.100.73.225

Pažiūrėjau jūsų reklamuojamą svetainę. Nuostabi.
Situacija - 13M. UGNĖ YRA UŽGAULIOJAMA IR PRAVARDŽIUOJAMA MOKYKLOJE. KĄ UGNĖ TURĖTŲ DARYTI?
Ir 81 procentas idiotų ramiai pasirenka atsakymą - papasakoti apie tai suaugusiems, o suaugusieji turi jai padėti.
Kur klausimas - "kaip suaugusieji turėtų padėti Ugnei"?

RK.

2016-01-24   15:57

IP: 86.100.73.225

Aš visiškai nesinervinu. Pirmame komentare išsakiau savo nuomonę, antrame, jūsų prašymu, ją argumentavau.
Dėl socialinių pedagogų - ko gero tai labiausiai vaikų negerbiamas žmogus mokykloje ar ne? Aišku priklauso nuo žmogaus, yra protingų, kurie ramiai gauna algą ir pildo popieriukus, o yra ir atvirai vaikams priešiškų, skundikų, administracijos pakalikų. Ačiū Dievui greitai man jau bus visiškai nebeaktualus Lietuvos švietimas, nes kokią nuomonę turėjau dar pats būdamas moksleivis, tokia ji liko ir dabar.
Į švietimo sistemą kažkada įsiliejo tos mergaitės-merginos-moterys, daugumai kurių neužteko protinių sugebėjimų siekti kažko kito. Visi puikiai pamename, kad svajonę būti mokytojomis turėjo pačios kvailiausios klasės mergaitės. Akivaizdu, kad į pedagoginius jos įstojo tuomet, kai niekur kitur nepriėmė. Rezultatus matome dabar ir matysime ateityje.
Apie darbą su tėvais. Apžvelgęs savo patirtį ir žiūrėdamas į augančią kartą galiu daryti prielaidą, kad netrukus tėvai pradės labiau dirbti su mokytojais. Mokyklos bus duodamos į teismus, reikalaujama atlyginti žalą, kurią jos, kaip institucijos arba kiekvienas mokytojas atskirai, padarė šeimoms. Galbūt tuomet situacija ir keisis. Ne mokykla turi dirbti su visuomene, o visuomenė turi priversti mokyklas tapti tokiomis, kokių visuomenei reikia - moderniomis, mokančiomis mokytis, o ne kišančiomis žinias, kurias galima rasti mygtuko paspaudimu.
Taigi nusiraminkite ir bandykite gauti pinigų iš ES ne darbui mokyklose, o kam nors kitam. Perspektyviau :D

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Kai praeitą šeštadienį skiltyje paminėjau kelis neoficialius senjorų klubelius, jais susidomėjo keliolika...

Gražinos skiltis nuotrauka, foto

Įstatymų leidėjas sodininkų bendrijų nariams yra suteikęs išimtinę kompetenciją spręsti svarbiausius bendrijos...

Bendrijų šeimininkai ar teisinio chaoso įkaitai? nuotrauka, foto

Jei iš tikrųjų šią savaitę vargais negalais Seime priimta miškų ūkio reforma...

Lietuvos kariuomenei - urėdų batalioną! nuotrauka, foto

Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos trečių klasių mokiniai, paminėdami 145-ąsias pirmojo Klaipėdos uosto...

Mokiniai apie jūrą nuotrauka, foto

Kūrybai skatinti - mokyklų salių remontas nuotrauka, foto

Klaipėda, Septynių Klaipėdos gimnazijų ir progimnazijų nenaudojamose patalpose per keletą metų turėtų būti...

Melagingai grasinta susprogdinti Seimą nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Pirmadienį policijai pranešta apie neva užminuotą Seimą.

Per dvi dienas Liberalų sąjūdį paliko 20 narių nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Penktadienį įtarimų dėl korupcijos sulaukusį Liberalų sąjūdį (LS) per dvi dienas paliko...

Baigtas tyrimas dėl prekybos žmonėmis nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų...

Klaipėda, Paskelbta prieš 15 min.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 46 min.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...