Pasakos apie lietuviškąją Jeanną D‘Arc pabaiga - apgailėtina

Pasakos apie lietuviškąją Jeanną D‘Arc pabaiga - apgailėtina

Maždaug pusmetį trukusi heroinė pasaka apie drąsią kovą su lupikaujančiais energetikos monopolininkais buvo pernelyg dramatiška, kad išlaikytų akistatą su banalia tikrove. Kadenciją baigusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovė Diana Korsakaitė ne itin garbingai pabaigė savo kadenciją šiame poste. O praėjus vos vienai dienai po jos pasitraukimo VKEKK panaikino ir buvusios vadovės pavaduotojo sprendimu įkurtą šios institucijos Ekonominių tyrimų departamentą, kurio direktorės pareigose, kaip anot dienraščio „Lietuvos rytas“ prielaidos, p. Korsakaitė ketino nutūpti po kadencijos pabaigos.

Prieš p. Korsakaitei pasitraukiant iš VKEKK vadovės pareigų, nuspręsta įkurti naują padalinį, paskelbtas konkursas į jo vadovo postą ir, kaip teigiama, numatyta naujai įkurto departamento direktoriui skirti didesnę nei VKEKK vadovui algą. O į konkurso sąlygas įrašytas reikalavimas kandidatams turėti ne menkesnį nei trejų metų darbo reguliavimo institucijose darbo patirtį. Pati p. Korsakaitė šių prielaidų nekomentavo, tačiau jau ketvirtadienį VKEKK komisijos Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė buvusios vadovės darbo laikais sutvertą kūrinį panaikino, nes, esą ankstesnis sprendimas priimtas „įvertinus darbo užmokesčio fondą, funkcijų pasiskirstymą“.

Dar būtų velniškai įdomu žinoti, ką apie naujojo departamento įsteigimo, o vėliau panaikinimo aplinkybes galėtų papasakoti VKEKK vadovo pavaduotojas Darius Biekša. Tikėkimės, kad apie šias biurokratines technologijas jis kada nors papasakos.

Skaitytojams, ne itin besidomintiems valstybės institucijų ir jų funkcijų painiava, reikia paaiškinti, kad VKEKK yra labai svarbi įstaiga, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą. Kitaip tariant, įsteigta tam, kad natūralių monopolijų ir reguliuojama veikla užsiimančios įmonės būtų pažabotos, jei pamėgintų nudirti paskutinį vartotojo kailį. Todėl kasmet diduma dujų, elektros šilumos infrastruktūros valdymo ir gamybos kompanijų rikiuosi į eilę prie VKEKK, rodo savo veiklos sąnaudas ir argumentais grindžia, kodėl norėtų uždėti vieno ar kito dydžio tarifą vartotojams. VKEKK žmonės tuos argumentus atidžiai studijuoja, tų sąnaudų pagrįstumą pripažįsta arba nepripažįsta ir tada tarifus patvirtina. Dažniausiai sumažindami.

Vis dėlto tikiuosi, kad per paskutinį pusmetį tie, kurie bent kiek domisi, už ką, kodėl ir kiek moka, bei retkarčiais dirsteli į žiniasklaidą, ir apie VKEKK ir apie p. Korsakaitę jau girdėjo. Nes aplink spalį kadenciją prie savo kadencijos pabaigos artėjanti Komisijos vadovė viešai pažadėjo, kad energetikos įmonės – daugiausiai kalbėta apie perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“, skirstomųjų tinklų operatorių „Lesto“ ir antrinė „Lietuvos energijos“ įmonė „Lietuvos energijos gamyba“ – vartotojams sugrąžins apie 200 mln. Lt (dabartiniais pinigais – apie 54 mln. Eur). Kuriuos, kaip esą parodė VKEKK atlikti tyrimai, šios įmonės neteisėtai įskaičiavo į tarifus vartotojams.

Pažadas buvo pagražintas iš politikos ir viešųjų ryšių srities pasiskolintais patraukliais akcentais apie tai, kad kai kurios įmonės į savo sąnaudas (taigi į tarifą vartotojams) nesibodėjo priskaičiuoti net bambatrynius pirtyse su sąskaitomis už tenai išlaktą šampaną. Apie pirteles buvo tiesa, nors ir ne pirmos jaunystės, nes tokius „personalo kvalifikacijos kėlimo priemones“ labai mėgo senesnioji energetikos vadovų karta, kurios absoliučią didumą atstovų dabar atrastum nebent pensijoje arba tarp gausių pamokslus skaitančių ekspertų.

Po šio šou pernai ir gruodį dar jau šių sausį VKEKK dėjo finalinį tašką – per kelis kartus nurėžusi elektros perdavimo ir skirstymo tarifus. Būdamas vartotojas kažkodėl neskubu džiaugtis. Viena vertus, jeigu energetikos kompanijos dabar teikiančios ieškinius prieš VKEKK veiksmus teismams, procesus laimės, tai reikš, kad kitais metais tuos sprendimus VKEKK lygiai taip pat sėkmingai, gal tik sunkesne ranka, į tarifus įskaičiuos dvigubu svoriu mano piniginei. Nes VKEKK manipuliuoja ne savo biudžetu ar p. Korsakaitės asmeninėmis lėšomis, o vartotojų pinigais. Nes šiaip tarifuose niekas niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda. Procesas vyksta civilizuotai, kol jo dalyviai neima žaisti politikos. Tada skauda visiems: vartotojams, monopolijoms, visam ūkiui, o bendrinės Korsakaitės ramiai vaikšto miestų gatvėmis ir džiaugiasi gyvenimu. Rečiau, jeigu ketina sukti į politiką, atitinkamose TV laidose beigi spaudoje sriūbauja kaip žiauriausiai ir neteisingiausiai „už vartotojų interesus“ nukentėjusios aukos.

Ponia Korsakaitė sako, esą čia jokia politika. Drįstu abejoti. Tarp tos košės virėjų (nors ir vilkinčių baltais chalatais ir dėvinčių baltas kepuraites), galima buvo nesunkiai atpažinti darbiečio Seimo energetikos komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio dėvimus akinius. Ponas Daukšys, nerandantis jo gabumus atitinkančių įtakos energetikos sektoriuje jų vis ieško arba mėgina arčiau kūno prisitraukti kitais būdais. Darbiečiai – pernai pražiopsoję UAB „Lietuvos energijos“ įmonių reorganizavimo procesą (vasarą matyt, palaimingai atostogavo), šiemet siekia įtaką susigrąžinti.

Politikų vaidmuo – visai tikėtas. Tačiau p. Korsakaitės „pasoga“, kurią ji pasitraukdama paliko VKEKK institucijos reputacijai smogė labai rimtai. It ilgalaikė mina, kurią teks keletą metų neutralizuoti. Tik ta mina ir liko.

Anksčiau kilusių klausimų – kodėl VKEKK auditais nedrįso pradžiuginti „Lietuvos dujų“, kol ten sėdėjo „Gazprom“ ir „E.On“, kodėl nė karto nepapurtė „Vilniaus energijos“, kurioje šeimininkauja prancūzų „Dalkia“ ir jos odioziniai partneriai iš koncerno ICOR. Bent jau 2008-2012 m. buvusios krizės vilniečiams aktualiausios buvo šilumos ir dujų kainos. VKEKK ir jos vadovė anuos tarifus tvirtino lengva ranka, o priversti juos į tyrimo erdvę įtraukti kai kuriuos įrenginius, atnešančius savininkams su vartotojais nesidalinamą naudą, pavyko tik pagrasinus perduoti temą Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Į šiuos klausimus atsakyta nebus. Dabar p. Korsakaitė – laisvas žmogus, kad ir ką būtų padariusi.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder