Pas mamą - pakeliui į pikniką su draugais...

Pas mamą - pakeliui į pikniką su draugais...

Pas mamą - pakeliui į pikniką su draugais...

Motinos dienos išvakarėse redakcijoje apsilankiusi ponia Vaiva pažėrė skaudžių minčių. "Nuvažiavusi pavakarėje į kapines sutvarkyti ir papuošti mamos kapo artėjančiai Motinos dienai aptikau tikrą skruzdėlyną - kone prie kas trečio triūsė po vieną, po kelis.

Darbuodamasi prie savo "ploto", žvilgtelėdavau ir į kaimynus. Gal dukterys, gal sūnūs, gal šiaip giminaičiai, pakeičiantys emigravusius sūnus ir dukteris. Dauguma sodino našlaites. Kiti pagrėbliavę, paravėję kapus dabino dirbtinėmis gėlėmis. Daug kam iki šiol tos dirbtinės gėlės kur kas gražiau nei gyvos. O ir jokio rūpesčio - nei nuvys, nei nušals. Ką gali žinoti, - gal tik Vėlinėms čia sugrįš.

Bet ne tai rūpėjo. Nieko naujo nepasakysiu, - mūsų tauta dažnu atveju mirusiuosius myli labiau nei gyvuosius. Deja, įskaitant ir mamas. Tiktai joms išėjus TENAI, suvokiama, ko neteko. Kiek esu išklausiusi mirusių mamų palikuonių išpažinčių, kaip ir kuo jas visai ne specialiai skaudindavo, - abejingumu, nuomonių ignoravimu, ginčais dėl išsirinktojo ar išsirinktosios, o paskui ir dėl anūkėlių auklėjimo. Net dėl paprasčiausių buities tvarkymo dalykų.

Ir tik laikui bėgant sūnūs ir dukros suvokia, kokia mama buvo teisi. Dažniausiai palikuonis skaudžios mintys aplanko tuomet, kai tos mamos jau po žemės kauburėliu ar po betono luitu. Ir švelniai apkabinęs mamą jau nebepasakysi, kokia ji buvo teisi.

Gerai, kad yra toji Motinos diena. Bet motinos diena turėtų būti kasdien. Kasdien vaikai turėtų jas džiuginti nebūtinai gėlėmis, - juk dabar tokios neribotos galimybės: telefonai, skaipai. Na, parašyk žinutę, kokį padarei atradimą, patvirtinantį mamos išmintį, na, padėkok už patarimą, kuris labai padėjo vienu ar kitu sudėtingu gyvenimo atveju. Pažįstu ne vieną ir ne du, kurie tai daro.

Bet dažniau nutinka taip, kad tik mamoms išėjus labai graužiamasi dėl neišsakytų švelnių žodžių, dėl neišakytų padėkų dėl daug ko", - dėstė savo jausmus p. Vaiva. Puikiai ją supratau. Nesibroviau giliau į jos jausmus, neklausinėjau, ar ji pati jaučia tą graužatį. Bet spėju, kad mamoms kuo nors esame prasikaltę ne vienas. Ir tai išpažinti - per vėlu. Nes jos jau po kauburėliu...

Gėlės ant kapų - dirbtinės ar gyvos - tas kaltes vargu ar atperka. Gėlės per Motinos dieną, įteiktos brangiam žmogui - taip pat. Juk dažnu atveju tai tėra būtinas ritualas, užšokant pas mamą pakeliui į pikniką su draugais...

Atostogų metas

Vis dažniau sulaukiu klausimo: kur atostogausi? Dažnam atvimpa žandikaulis, kai pasakau - Gargžduose ar Darbėnuose. Kai dabar be atostogų Balyje, Maldyvuose žmogus tarsi praranda savo vertę. Madingos ir kruizinės kelionės, kai per kelias savaites aplankomas gal tuzinas šalių. Bet gal kam pravers dabar labai madingo Brazilijos novelisto P. Coelho patarimai keliauti savarankiškai. "Tai vienintelis būdas iš tiesų palikti savo šalį. Jei keliaujate su grupe, jūs tik apsimetate esantis kitoje šalyje, nes kalbate ta pačia kalba, sekate paskui gidą ir daugiau galvojate apie dažnai grupėje kylančius kivirčus, nei apie vietą, į kurią jus atvedė." Kitas patarimas - vengti muziejų - galėtų pasirodyti keistas. Bet viską paaiškina štai koks teiginys: "Žinoma, svarbu eiti į muziejų, bet jūs turite žinoti, ką jūs norite jame pamatyti." P. Coelho, žinoma, pataria eiti į įvairias užeigas. Bet jose gyventi ne mums įprastu būdu, kaip mes labai dažnai sėkmingai darome atvykę su grupe - aptarinėti meniu, šokti mums įprastai, iš širdies užtraukti "Ant kalno mūrai" ir visai nepastebėti, kuo ir kaip gyvena į užeigas užsukę vietiniai gyventojai. P. Coelho vertingi regisi ne profesionalūs gidai, o vietiniai žmonės, kurie su didele meile parodys tai, kas jiems patiems atrodo vertingiausia toje vietovėje. "Tiesiog išeini į gatvę ir pakalbini nusižiūrėtą žmogų. Vienas gali atsisakyti, o kitas su malonumu sutiks tau atverti ir vietovės grožį, o dažnai ir savo sielą." Iš tiesų, atsikabinus nuo grupės ar kompanijos, tai jau ne kartą esu patyrusi savo kelionėse. Man dabar atrodo, kad geriausia atostogauti Lietuvoje. Tinkamai pasirinkus maršrutus, galima atrasti kur kas daugiau nei egzotiškose šalyse besilankant. Kad tik upės, ežerai, ką jau kalbėti apie jūrą, būtų šiltesni...

Pagalbos turgelis

Apranga. Ponia Birutė 7-8 metų berniukui padovanotų tik kelis kartus dėvėtų megztinių, striukę, marškinėlių, liemenę, kostiumines kelnes, kepurių, batus. Tel. 230055, 8 605 76450. Televizorius. Ponia Elytė labai apsidžiaugtų, jeigu kas padovanotų plazminį televizorių, nes jos pasenęs, "su kupra", užima per daug vietos. Tel. 8 604 91873.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder