Pareiga sveikatai

Pareiga sveikatai

Tokia graži deklaracija. Žmogaus teisių deklaracija. Jubiliejus. Perskaičiau, gal ne viskas patiko. Itin nepatiko, kad teisių daug, o pareigų beveik nėra. Ne tai, kad visai nėra, bet proporcija įdomi. Čia tas pat, kaip su vaikais: jie ypač ginami, todėl nevengia ir klastingai pulti. Kaip sakė vienas išmintingas žmogus, žmogaus moralės pagrindas yra pareiga, o ne teisė.

[CITATA]

„Juk pareiga turi būti praktinis besąlygiškas elgesio būtinumas: taigi, ji turi turėti galią visoms protingoms būtybėms (kurioms imperatyvas ir tegali būti taikomas) ir jau vien dėl to ji turi būti dėsnis ir kiekvienai žmogaus valiai.“ (I.Kantas).

Bet grįžkime prie dokumentų. Deklaracijoje gali perskaityti 25 straipsnį:

„Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas, ir teisę į apsaugą nedarbo, ligos, negalios, našlystės, senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio“.

Straipsniai ilgi ir mažai suvokiami, nors žodžiai lietuviški. Išvertus iš biurokratinės į žmonių kalbą, reikia pasakyti, kad kiekvienas turi teisę į sveikatos priežiūrą, pakankamą jo ar šeimos nario gerovei. Va čia prasideda tyrimas. Ką reiškia pakankamą? Kaip pamatuoti gerovę? Ir kas slypi po terminu “Sveikatos priežiūra“? Teisinės įmantrybės gali tik painioti, todėl pereinu prie tikrosios temos: pareiga sveikatai.

Pirma, nors skamba keistokai, tačiau reikia kažką priešpastatyti teisei į .... Kaip matome iš Deklaracijos, valstybė ar bendruomenė turi užtikrinti asmens ar individo teisės į pakankamą gerovę. Įdomu, kas ta valstybė ar bendruomenė – ar ji iš kitos planetos? Ir kodėl ji turėtų taip rūpintis kiekvienu?

Sakoma, kad visokių yra, visokių reikia. Aš abejoju, ar reikia žmogžudžių, prievartautojų, kyšininkų ir t.t. Gal atiduokime juos kitoms šalims? Pasilikime sau tuos, kurie moka gyventi bendruomenėse, nekenkiant joms. Turėtų būti aiški aksioma: valstybę ar bendruomenę sudaro gyvi žmonės, esantys čia ir dabar, todėl galvoti, kad mumis turi dar kažkas rūpintis, atrodo keistokai.

Teisė turi savo antrąją pusę – pareigą. Deja, istoriškai susiklostė taip, kad pirmoji gerokai daugiau sureikšminta, nei antroji. Šis nukrypimas nėra natūralus, juolab jis užkrauna darbu kolektyvą ar valstybę, visai nuimdamas rūpesčius nuo individo, suaugusio ar dar nelabai. O bendruomenė ar net valstybė yra sudaryta iš tų pačių žmonių, pavienių individų. Rūpestį padalijus abiem pusėm, krūvis mažėtų. Kodėl tai yra tiek svarbu? Pradėsiu nuo vieno fakto, kurį pateikiu kaip paveikslėlį: žmonių skaičius, sergantis lėtinėmis ligomis. Nors gimstančių su kūno ar psichikos defektais yra gerokai mažiau, tačiau suaugusių tokių asmenų skaičius nuolatos didėja. Kodėl?

Kaip sako gydymo specialistai, šios problemos kyla tiek dėl pacientų gyvenimo būdo, tiek dėl jų paveldėjimo. Pasak prof. Viliaus Grabausko, šie du veiksniai yra tiesiogiai susiję. Net ir turintieji genetinį polinkį susirgti viena iš šių ligų gali jos išvengti praktikuodami sveiką gyvenseną. „Nors tarp suomių kai kurių sveikatai nepalankių genų variantų paplitimas yra netgi didesnis nei Lietuvoje, pakeitę gyvensenos įpročius jie reikšmingai sumažino mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – pasakoja prof. V. Grabauskas.

Specialistas pabrėžia, kad sveikos gyvensenos įpročiai turi būti formuojami nuo ankstyvos vaikystės. Tik tokiu atveju jie išsaugomi visą gyvenimą. Kaune atlikto tyrimo duomenimis, egzistuoja neginčijamas ryšys tarp per didelio arterinio kraujospūdžio vaikystėje ir padidėjusio kraujo spaudimo (arterinės hipertenzijos) rizikos peržengus 35 metų ribą. Maža to, vaikystėje genai daro didesnę įtaką arteriniam kraujo spaudimui, nei vidutiniame amžiuje, kai svarbesniu veiksniu tampa sveika gyvensena.

Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, fizinis aktyvumas mažina ir su nutukimu susijusio geno įtaką. Fiziškai aktyviems žmonėms jo poveikis nepasireiškė, o sveika mityba netgi mažino cholesterolio koncentraciją kraujyje didinančio geno varianto poveikį.

„Lietuvos gyventojai turėtų labiau susirūpinti savo mityba. Mūsų mitybos įpročiai gerokai prasilenkia su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Ir vyrai, ir moterys suvartoja per daug riebalų ir per mažai sudėtinių angliavandenių, o lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukraus) vartojame daugiau, nei rekomenduojama. Per mažai valgome daržovių ir vaisių. Derėtų atminti, kad būtent mityba gali sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką“, – sako profesorius. https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/42/200721/letines-ligos-genu-nepakeisi-bet-pasveikti-galima

Iš pirmo žvilgsnio tarsi nieko naujo. Žinomos maldelės ar mantros. Tačiau parodysiu kitą medalio pusę: jei nori kad visuomenė ar bendruomenė tau suteiktų gydymo paslaugas, kiekvienas pats turi turėti pareigą rūpintis savo kūnu ir sveikata.

Teisės negali, neturi, neprivalo egzistuoti be pareigų. Gal jau laikas piliečiams ir vaikams įvardinti ne tik teises, bet ir pareigas? Kiekvieno žmogaus pareigas sveikatai. SVEIKATOS PAREIGŲ DEKLARACIJĄ?

Vytautas Valevičius

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder