Optimizacija ir Klaipėdos universitetas

Optimizacija ir Klaipėdos universitetas

Europos universitetai išgyvena nostalgiją. Profesoriai prisimena laikus, kai visiškai užtekdavo valstybinių lėšų, vyriausybės nesikišdavo į universitetų reikalus, o dėstytojai ir profesoriai buvo traktuojami kaip valdančiosios klasės dalis. Studentai gi prisimena tuos laikus, kai Vyriausybė apmokėdavo už mokslą ir pragyvenimą. Ir beveik visi jie skundžiasi, kad mokslo kokybė smunka. Lietuvoje tendencijos yra panašios.

Politinės aistros dėl aukštojo mokslo reformos ir universitetų skaičiaus mažinimo įgyja pagreitį.

"Mes nesakome, kad bus išsaugoti Šiaulių ir Klaipėdos universitetai, mes kalbame, kad turime ne emociniu pagrindu, bet labai aiškiais kriterijais remdamiesi išsaugoti universitetinį mokslą. Forma galima įvairi", - aiškino premjeras Saulius Skvernelis.

Premjeras - žmogus statutinis, tad galbūt ir universitetų "optimizaciją" supranta kaip policijos nuovados uždarymą, jos darbuotojų perkėlimą į kitą, o specialistai galėtų atvykti pareigų atlikti ir iš kitos nuovados.

Argumentų apie tai, kad universitetų skleidžiami kultūriniai impulsai atlieka šviečiamąją misiją miestuose ir regionuose, formuoja miestų gyventojų tapatybę, miestietiškumo jausmą, pagaliau kelia bendrą kultūrinį Lietuvos lygį, nesigirdi. Galbūt tai nesvarbu? Galbūt iš tiesų yra teisūs tie verslininkai ir technokratai, kurie galvoja verslo efektyvumo kategorijomis? Aukštosios mokyklos turi paruošti kuo daugiau inžinierių, IT specialistų, programuotojų ar medikų, kurių išskėstomis rankomis jau laukia britai ir vokiečiai. Arba valstybės lėšomis parengti aukščiausio europinio lygio specialistus Roberto Dargio pramonininkų konfederacijai - privačiam verslui, kuris tokiems specialistams mokės kiek daugiau nei minimumą. O visi tie humanitarai ir socialinių mokslų atstovai, kurių ir taip yra per daug, tegul paieško sau gebėjimų realizacijos rinkos.

Klausimas apie platesnes Lietuvos regionų ateities perspektyvas iš reziduojančių Vilniuje politikų ir administratorių akiračio yra visiškai išnykęs, kaip ir regioninė politika bei regionų svarbos suvokimas. Dominuoja Gedimino prospekto atstovų mentalitetas ir vilnietiškų politinių ratelių akiratis. Štai nebuvo paskirta valstybės dotacija Klaipėdoje vyksiančiai "Tall Ships Races" regatai. Nors gerai pagalvojus - kam ta regata valstiečių šalyje?

Klausimas kyla ne tik apie Klaipėdos universiteto, kuris pačiam miestui ir regionui per savo veiklos metus suteikė daug intelektualinio ir administracinio potencialo, ateitį. Vilniuje išugdyti absolventai pajūryje yra reti svečiai. Jeigu Šiauliai neteks aukštosios mokyklos (o sprendžiant pagal valdžios nuotaikas taip ir bus), miestas virs visiška provincija, kurioje tik Zokniai ir geležinkelis yra vertingi objektai.

Kartais atrodo, kad Klaipėda centrinės valdžios yra įsivaizduojama kaip valstybinė jūrų uosto ir jį aptarnaujančios infrastruktūros (taip pat - ir mokslinių tyrimų) teritorija. Na, gal dar LEZ'as ir Jūrų muziejus su delfinų šou.

Kad reikalinga esminė universitetų reforma, abejonių nekyla. Jau vien todėl, kad per penkerius metus studentų skaičius sumažėjo 32 proc., o valdžios skiriamos išlaidos aukštajam mokslui išaugo 33 proc. Kaip ir valstybės valdymo institucijų, beje. Toje pačioje Švietimo ir mokslo ministerijoje yra gausybė departamentų ir specialistų, kurių nuolat daugėja, nors gyventojų, mokinių ir studentų skaičius Lietuvoje mažėja.

O demografinė situacija yra vienas iš MOSTOS agentūros, kuriai vadovavo švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė, argumentų, kodėl reikia mažinti universitetų skaičių - reikia spręsti demografinius iššūkius, taip pat "atliepti verslo, visuomenės poreikius".

Tačiau jeigu padėtis aukštojo mokslo sistemoje tokia bloga - tai ką tada tiek metų veikė Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai, kurie ir dabar tebesėdi savo postuose?

Klaipėdos universitetas buvo įkurtas 1990 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padalinių pagrindu. Skirtingai negu Vilniuje, kuriame nuo XVI a. gyvavo universitetinė tradicija, ir Kaune, kuriame nepriklausomybės laikais buvo įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, o sovietmečiu įsikūrė stiprūs specializuoti institutai, Klaipėdoje aukštojo mokslo institucijas reikėjo sukurti iš nieko. Techniškai progresuojančiame mieste stigo tos miestietiškos tapatybės, kurią formuoja kultūrinių ir humanitarinių vertybių sluoksnis, besiskleidžiantis intelektualinėje terpėje.

Prieš karą Klaipėdoje įkurtas Prekybos institutas buvo priverstas išsikelti į Šiaulius. 1956 metais uždarius Mokytojų institutą, miestas ėmė virsti darbininkiška jūreiviška provincija, kurioje dominavo vien materialinių vertybių (butas, mašina, baldai, vakarietiškos prekės) kultas. Ilgai vieninteliu aukštojo mokslo židiniu buvo 1959 m. įkurtas Kauno politechnikos instituto filialas, tenkinantis ekonominius Klaipėdos poreikius. Tiktai po gero dešimtmečio Klaipėdoje atsirado Šiaulių pedagoginio instituto fakultetai ir Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai. Klaipėda atsigavo intelektualiai.

Sovietų Sąjungoje egzistavo nerašyta taisyklė, pagal kurią vienoje satelitinėje respublikoje galėjo būti tik vienas universitetas. Kaip prie caro, kada buvo vienas universitetas Vilniuje, kurį irgi uždarė. Jeigu jau jo negalėjo būti Kaune, tai ką jau kalbėti apie Klaipėdą? 1989 m. Klaipėdos intelektualai, mokslininkai ir dėstytojai, remiami vietos politikų, iškėlė idėją įkurti Klaipėdoje universitetą, kuri susilaukė pasipriešinimo iš Vilniaus mokslininkų. Panašiai kalbėjo ir iš Maskvos atsiųstas antrasis Lietuvos komunistų partijos sekretorius N. Mitkinas, kuomet buvo pasiūlyta VDU atkūrimo idėja - "chvatit vam i odnogo universiteta".

Klaipėdos universitetas šiandien vis dar atlieka misiją, kurią nubrėžė garsus lietuvių semiotikas Algirdas Julius Greimas, sakęs, kad Klaipėdos universiteto specializacija turėtų būti atstovauti Baltijos regionui. Baltijos jūra yra bendros kultūros arealas, o norint siekti bendro Baltijos regiono supratimo ir bendradarbiavimo, yra svarbu tyrinėti bei studijuoti šią kultūrą. Į ją patenka ir jūriniai, technologiniai, ir kultūriniai-etnologiniai, politiniai, ekonominiai ar istoriniai šio regiono tyrimai.

Britų tyrėjas Noelis Annanas sako, jog universitetai sukurti tam, kad kultivuotų intelektą, o visa kita yra antraeiliai dalykai. Svarbiausia pamoka, kurią duoda universitetai, - kaip panaudoti intelektą. Kiek ir kokia apimtimi Klaipėdoje išliks universitetiniai tyrimai - klausimas lieka atviras.

Švietimo ministrė J. Petrauskienė yra kalbėjusi biurokratiškai aptakiai "ar universitetas tenkina valstybės poreikius, ar kokybė tenkina valstybės, verslo, studento poreikius - tai yra matuojama. O kaip gali jungtis ir kas gali jungtis... Valstybė investuoja į švietimą, į kokybišką švietimą. Kur tie junginiai kurtų didžiausią pridėtinę vertę, kiek tai kainuotų valstybei, ar tai vestų į tvarų kokybės augimą - tokius siūlymus mes ir vertinsime".

Poreikių tenkinimas, pridėtine vertė, kokybės augimas... Jeigu viską lems tik argumentai apie studentų skaičių, krepšelius ir demografines tendencijas, tai universitetai iš minčių ir idėjų generavimo, intelektinės veiklos ir mokslo tyrimų centrų virs biurokratinėmis verslo institucijomis, o regionai - ekonominiais priedėliais prie valstybės sostinės.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder