Nusikalstamas neveikimas

Paskutinių dienų įvykiai rodo, kad teisinė sistema Lietuvoje nefunkcionuoja. Geriausias to pavyzdys - niekieno ir niekaip nesutramdoma savavaliaujanti ir įstatymo ribas ne kartą peržengusi motina. Niekas nesugeba ar nenori priversti jos paklusti galiojantiems įstatymams ir teismų sprendimams (šis straipsnis rašytas dar iki tol, kai Michaelis Rinau išsivežė dukrą iš Lietuvos ir buvo apkaltintas pagrobimu. - Red. past.). 

Kaip analogiska situacija šiandien būtų sprendžiama Vakarų valstybėse? Iš šių pavyzdžių turėtų tai paaiškėti.

2007 m. vasario mėn. Briuselyje įvyko Tarptautinis simpoziumas PAS klausimais. Belgijos Senatorius G. Swennen paskelbė kryžiaus žygį prieš PAS ir paruošė 10 punktų programą tam įgyvendinti.

Štai 2007 m. Belgijoje, Antverpene, 38 metų ponia Christel M., dviejų dukterų (12 ir 14 metų) motina, nubausta metams kalėjimo ir 500 eurų bauda už jos buvusio vyro, dukterų tėvo, "psichologinį nužudymą". Motina, po to, kai ją paliko vyras, mergaičių tėvas, jautėsi tiek įžeista, kad savo neviltį ir neapykantą nenuilsdama net ketverius metus skiepijo dukroms. Melavo ir šmeižė tėvą, tuo sukeldama dukroms psichologinių vystymosi ir bendravimo problemų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino motiną kalta dukroms skiepyto keršto ir neapykantos tėvui. Motina jau buvo sumokėjusi 26 000 eurų baudų už tėvo bendravimo su vaikais trukdymą bei teismo ir kitų institucijų sprendimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimus bei ignoravimą. Dar 7 000 eurų baudos buvo gavusi už vaikų psichologinį žalojimą ir neapykantos kurstymą. Ši motina buvo tiek apsėsta neapykantos, kad ji visiškai nebegalvojo apie dukrų sveikatą: jai geriau būtų buvę matyti dukras psichiatrinėje ligoninėje nei bežaidžiančias su tėvu.

Jan Heuvelmans iš Belgijos teismo spaudos archyvo rašo, kad tais pačiais metais 4 metams nuteista 37 metų moteris iš Edegem už tai, kad ji 2 metus neleido seneliams iš tėvo pusės matytis su dviem anūkais. Proceso pabaigoje ši bausmė buvo pakeista į 15 125 eurų piniginę baudą. Dar 500 eurų priteista kaip žalos atlyginimas seneliams.

2007 m. birželio 12 d. Ispanijoje, Katalonijoje, teismas priėmė sprendimą Nr. 118048, kuriuo atidavė tėvui auginti dukrą dėl to, kad jos motina 4 metus neleido tėvui ir seneliams iš tėvo pusės bendrauti su mergaite. Taip pat motinai bei jos tėvams teismo sprendimu pusei metų buvo atimta teisė bet kokiu būdu susisiekti su savo vaiku siekiant, kad mergaitė greičiau įveiktų PAS (Parental Alienation Syndrome) padarinius. Be to, teisėjas pareikalavo atsakingos ministerijos iškelti motinai baudžiamąją bylą.

Šių metų gegužės 28 d. Gento teismas Belgijoje pareikalavo nuteisti 4 vaikų motiną 2 metams laisvės atėmimo už tai, kad ji penkis metus piktybiškai neleido vaikų tėvui bendrauti su vaikais. Be to, ji jau 2007 m. vasario 13 d. buvo nuteista už šį elgesį. Tolesnis bylos svarstymas prasidėjo šių metų rugsėjo 3 d. Galutinė bausmė priklausys nuo motinos sąmoningumo ir noro pakeisti savo elgesį.

Ne taip senai nuskambėjo Holivudo aktorių Kim Besindžer ir jos buvusio vyro Aleko Boldvino skandalas. Pasirodo, ši aktorė taip pat žalojo savo dukrą, visaip juodindama ir šmeiždama savo buvusį sutuoktinį, trukdydama jo ir dukros bendravimui.

Prieš maždaug mėnesį Nyderlandų profesorius P. Hoefnagels, mediacijos pradininkas, parašė laišką parlamentui, siūlydamas visiškai uždrausti vaikų dalybų pobūdžio bylas. Nes jos pažeidžia 1980 m. Hagos Konvenciją, Žmogaus teisių deklaracijos principus, Konstituciją bei Civilinį kodeksą. Jei įstatymai numato, kad abu tėvai atsakingi už savo vaikus, kad jų abiejų teisės yra lygios vaikų atžvilgiu, tai negali būti ir kalbos apie kokių nors bendravimo su nuosavu vaiku dienų skaičiaus nustatymo ar - dar blogiau - bendravimo trukdymo. Yra 2 tėvai, du žmonės, kurie be jokių apribojimų turi teisę matyti savo vaikus. Žinoma, tai kalbama apie normalius žmones, kurie neturi jokių įstatymiškų apribojimų bendravimui su vaikais. Dažniausiai situacija tampa nevaldoma, kai vienas iš tėvų (daugiausiai tai yra motinos, kartais - tėvai) nepajėgia įveikti savo pykčio, nusivylimo ar keršto antrajam ir ima trukdyti vaiko ryšį su tuo antruoju. Profesorius siūlo ne pradėti teisminį bylinėjimąsi dėl bendravimo su vaiku sąlygų nustatymo, bet iš karto nustatyti tikrąsias trukdymo sąlygas ir griežtai bausti kaltininką.

Kiek man žinoma, Vokietijoje už tokį vieno iš tėvų savivaliavimą ir trukdymą normaliai bendrauti su vaiku yra numatyta piniginė bauda iki 25 000 eurų.

Olandų dienraštis "Volkskrant" š. m. spalio 11 d. išspausdino APN pranešimą, jog Utrechto teismas nuteisė 41 metų tėvą M. E. iš Veenendaal 5 metams kalėjimo už savo ketverių metų dukters pagrobimą. 2007 m. atostogų metu Egipte jis su savo broliu pagrobė dukrą ir išvežė į Sudaną. Mergaitė metus išbuvo ne tėvynėje. Atskirto nuo vaiko vieno iš tėvų išgyvenimus teismas palygino kaip skausmą dėl ilgai trunkančio mirties proceso.

Kaip matome, kitose valstybėse į šį reiškinį žiūrima gana rimtai ir principingai. Taip yra todėl, kad jau pastebėti tokio nepilnaverčio vaikų auklėjimo padariniai.

Tad kas tai per reiškinys, sukeliantis tiek daug problemų ir skausmo?

Tai tam tikras išsiskyrusių motinų (retais atvejais - vyrų) elgesio modelis, kurio pasekoje vaikams sukeliamas psichologinis sindromas: Parental Alienation Syndrome (PAS). Lietuviškai aš jį pavadinau Tėvų atstūmimo sindromu (plačiau apie tai rasite www.tetis-info.lt).

Neigiamos vaiko nuomonės apie atskirai gyvenantį tėvą formavimas prasideda po skyrybų. PAS srities specialistų tai vadinama vaiko smegenų plovimu, kuris pradedamas labai ankstyvoje vaikystėje ir gali tęstis visą jo paauglystę bei jaunystę. Labai dažnai įaka vaikui neapsiriboja vien "smegenų plovimu". Vaikas yra tiesiogine ta žodžio prasme pagrobiamas ir įkalinamas jį auginančio tėvo namuose. Pagrobimas ir įkalinimas pasireiškia tuo, kad vaikas netenka laisves ir teisės matytis ir bendrauti su antruoju iš tėvu, jo šeima bei aplinka.

Kodėl PAS specialistai laiko šią žalojimo rūšį ypač sunkia? Ogi todėl, kad vaiko psichologinis, emocinis ir socialinis vystymasis yra formuojamas melo ir neapykantos pagrindu. Vaikas yra skatinamas ne šiaip sau kažko nekęsti, bet artimo, mylimo žmogaus, net - dar baisiau - savęs. Vaikas - tai dalis ne tik motinos, bet ir tėvo. Iš jo kilęs, vadinasi, ima pasąmonėje nekęsti ir savęs, nekęsti tų savo savybių, kurios paveldėjimo keliu teko jam iš to nekenčiamojo. Tokiu būdu formuojasi vaiko kompleksai, pasaulėžiūra, kurie pradeda įtakoti vaiko, o paskui jau ir suaugusio žmogaus visas gyvenimo sritis. Vaikai mato melą, apgavystę, grubų elgesį bei ginčus tarp tėvų ir ilgainiui tai tampa, vaiko supratimu, normaliu reiškiniu. Kalbėti netiesą, šmeižti kitą, manipuliuoti žmonėmis - vaikui tai tampa jo moralės pamatais. Psichiatrijos ir psichologijos specialistų nuomone, šis sindromas - labai pavojingas vaikui, nes jo mąstysena, pasaulėžiūra, moralė, socialinio gyvenimo galimybės yra negrąžinamai pažeidžiamos.

Vaikai, turintys šį sindromą, susiduria su sunkumais dėl neteisingo tikrovės įvertinimo. Kuo vyresni jie tampa, tuo dažniau jie būna konfrontuojami aplinkos ir įvykių, kurie kitų žmonių suprantami ir vertinami kitaip, nei jų motinos. Tokie vaikai nesugeba patys turėti aiškios savo nuomonės, nes ilgus metus jie buvo motinų programuojami. Tai sukelia pastovų stresą, nesusigaudymą situacijose, nepasitikėjimą savimi ir kitais, ypač, kurių nuomonė yra kitokia nei programuotojo - motinos. Berniukams išsivysto iškreiptas supratimas apie vyriškumą, kad vyru būti - tai yra priklausyti blogajai lyčiai. Mergaitės susiformuoja iškreiptą sampratą apie vyrus, kad jie, vyrai, negali mylėti, yra tiesiog "kiaulės". Sunkesniais atvejais išsivysto realybės nesuvokimas. O pažeistas realybės suvokimas - tai jau vienas iš psichozės požymių.

Ir dar paradoksas: nepaisant to, kad vaikas ilgus metus buvo mokomas meluoti, manipuliuoti ir nekęsti, jis, jau suaugęs ir net suprasdamas, kas iš tiesų įvyko tarp jo ir tėvo, vis dar iš inercijos klauso motinos, nedrįsta jai pareikšti kitokios nuomonės. Toks bendravimas ir toliau lieka nelygiavertis, todėl negali būti laikomas visaverčiu.

Tėvų atstūmimo sindromas turi ir antrąją pusę. Ilgai ir sistemingai niekinamas ir žeminamas tėvas, pavargęs nuo nesibaigiančio įvairių instancijų bei teismų durų varstymo ir ypač, jei vaikas jau pajėgus jį prisiminti ir suprasti, kad tai, ką motina apie tėvą sako, yra netiesa, užsikrečia neapykanta pats. Ne tik vaiko motinai, bet ir pačiam vaikui. Taip ir didėja visuomenėje neapykanta sergančių žmonių skaičius.

Vakarų Europos valstybių tyrimų duomenimis, nuo 30 iki 50 proc. vaikų po tėvų skyrybų patenka į šitokią motinų sukurtą situaciją. Tai reiškia, kad Europos valstybėse (Anglijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) bei JAV, Kanadoje ir Australijoje, kur atlikti specialūs ilgamečiai tyrimai dėl PAS, šitokį žalojimą nuo lengvesnės iki ypatingai sunkios formos patiria milijonai vaikų. Lietuvoje tokios statistikos šiandien nėra.

Beje, jau sekanti PAS sindromo kankinamų vaikų karta, dabar jau suaugusių , turinčių savo vaikų, kartoja tai, ką išgyveno patys: t.y. tampa savo pačių vaikų žalotojomis (rečiau - žalotojais). Man yra žinomi Lietuvoje keletas atvejų, kai motinos sužalota pagal PAS dukra, dabar jau pati motina, atkartoja savo motinos elgesį savo vaiko atžvilgiu.

Pats laikas imtis veiklos. Nes problemos "nematymas" jos nepašalina. Mes jau turime pavyzdžių, kai prie tarybų valdžios "nebuvo" narkomanų, prostitučių ir pan. Tai, kad apie problemą nėra kalbama, nereiškia, kad jos nėra.

Svarbiausia, kad buvę sutuoktiniai ar partneriai suprastų, kad po skyrybų - jie jau nebe partneriai, bet visam likusiam gyvenimui jie lieka tėvais. Tad vien dėl to būtina išlaikyti bent jau vaikų akivaizdoje korektišką elgesį vienas kito atžvilgiu.

Šiuo metu Lietuva išgyvena sudėtingą laikotarpį dėl visiems gerai žinomos šeimos konflikto. Motina taip įsuko jausmų karuselę, jog dabar jau visuomenė yra skaldoma į palaikančius motiną arba palaikančius tėvą. Arba kita tendencija - moterys prieš vyrus.

Straipsnyje "Tevas, norintis pats auginti vaiką, - gyvulys?" (www.tetis-info.lt) rašiau, kokios juridinės galimybės Lietuvoje, norint apriboti motinų savavaliavimą dėl vaikų žalojimo pagal PAS. Kreipiausi į Teisingumo ministeriją. Jos atsakymas nuteikė optimistiškai. Man buvo paaiškinta, jog nors CK 3.180 ir BK 163 straipsnių teisinės normos kazuistiškai nedetalizuoja kiekvieno galimo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais, psichinio vaikų gniuždymo būdo, šių teisės normų abstraktumas apima visus galimus piktnaudžiavimo valdžia, vaiko psichikos žalojimo ar bet kokio žiauraus elgesio su vaikais būdus, įskaitant ir mano minimą (t.y. PAS) psichologinio žalojimo būdą.

Taigi teisiškai turima galimybių sudrausminti motinas, piktnaudžiaujančias savo valdžia ir todėl sukeliančias vaikams PAS. Lietuvoje yra teisinė bazė, kurios pagalba ne tik galima, bet ir privalu sustabdyti tokią nežabojamą motinų savivalę, kurią jos pasiekia, manipuliuodamos kalbomis apie motiniškus jausmus. Bet pamirštama, jog visi žmonės juos turi, ne vien įnoringos moterys. Įstatymai tam ir sukurti, kad žmonės suprastų, jog kartais, vedini jausmų, jie nusikalsta. Ir dangstyti savo antiistatymišką elgesį motinos ar tėvo meilės jausmu - amoralu. Kalbama apie vaikus, kaip jie augs, ko išmoks.

Šios išgarsėjusios šeimos situacijos baigtis turės negrįžtamų pasekmių mūsų visuomenės raidai: jei motina bus priversta vykdyti teismų sprendimus, vadinasi, Lietuva pasuks teisinės valstybės keliu. Jei motinos niekas nenorės priversti paklusti visiems vienodai galiojantiems įstatymams, vadinasi, Lietuva suks į anarchijos pusę. Nes jei šiai konkrečiai motinai galima nepaisyti įstatymų, tad kodėl kitos turėtų jų laikytis? Pasekmės sunkiai prognozuojamos, nes dabar ir eilinis žmogus sugeba pakelti galvą, pakovoti už save. Jei kitas, nepaklūstantis įstatymui ar teismo sprendimui, bus verčiamas tai daryti, jis visada turės nenuginčijamą argumentą: o kodėl ši motina galėjo nepaisyti įstatymų? Kas, kokias argumentais galės kitus priversti klausyti įstatymų?

Yra tokia sąvoka nusikalstamas neveiksnumas. Jis pasireiškia būtent mano aprašytoje problemoje ir šeimos situacijoje. Atsakingų institucijų neveiksnumas sukelia maišatį, leidžia įsisiūbuoti emocijoms, per kurias nebesuvokiama, kas teisus, kas kaltas. Prisidengus vaiko teisių ir gerovės gynimo lozungais, paminami įstatymai, bereikalingai delsiama, tuo sukeliant tam konkrečiam vaikui dar sudėtingesnę situaciją nei ji jau yra. Tokiame neveiksnume ir delsime laimėtojų nėra. Pralaimi visi, tame tarpe - ir vaikai.

Birutė van der WEG