Nevilties liga.

Neigiamos emocijos turi milžinišką griaunamąją jėgą, jos sukelia daugybę ligų. Baimė sekina imuninę sistemą. Visa tai sužinojau prenumeruodama ir skaitydama medicininę periodiką.
Pastebėjau, kad tik per pastaruosius dvejus metus daugiau randu straipsnių apie vėžį. Dabar mėginu išsiaiškinti, kur ir kas manyje pasėjo tą "nevilties" ligą.
1986 m. balandžio pabaigoje gydžiausi sanatorijoje Druskininkuose. Prie Nemuno besikaitinančius saulėje vaikė iš pliažo, o kodėl - taip niekas ir nepaaiškino. Po kelių dienų kai kuriems ligoniams, taip pat ir mums, ant kūno atsirado išbėrimų, guzelių. Vėliau jie išnyko. Neko nesupratome. Medikai tylėjo, med. seserys šnibždėjosi tarpusavyje, kad savo vaikams į pieną lašina jodo. Kodėl? Paklausti neišdrįsau.
1992 m. išėjau į užtarnautą poilsį. Kamavo nerimas, ką reikės veikti be darbo. Atrodė, širdis jauna, o tas žodis "pensininkas" varė į depresiją. Nors anksčiau tokios ligos kaip depresija nepripažino. Lankiausi pas medikus, kurie skyrė raminamuosius vaistus.
Pagaliau ėmiau realizuoti save kitoje sferoje. Dvejus metus, pagal užsakymus, vestuvėms, gimtadieniams ir kt. progoms namuose kepiau tortus. Bendravimas su žmonėmis man padėjo įveikti depresiją.
Kai vedė sūnus gyvenimas man pateikė dar vieną išbandymą.
1995-2000 metai man buvo nerimo, baimės ir blogos nuojautos metai. Mes persikėlėme gyventi į tą miestą, kur gyveno sūnaus šeima. Kai paprašydavo, padėjome auginti anūką ir slaugyti jį susirgus. Anūkas teikė seneliams džiaugsmą. Tačiau dėl nepasisekusio sūnaus vedybinio gyvenimo, dėl jo lengvabūdiško ne tų draugų pasirinkimo ir didesnių pinigų siekimo mūsų gyvenimas virto košmaru. Jo šeima vėliau taip pat nukentėjo.
Stresas, nuolatinė įtampa alina organizmo imuninę sistemą.
Anksčiau diagnozė "vėžys" daugeliui kėlė siaubą, taip pat ir man. Tačiau likimas lėmė "susidraugauti" su šia nevilties liga.
1998-1999 m. diagnozuota k. krūties fikroadenoma. Dėkoju gydytojui Remigijui Kontarui, atlikusiam echoskopiją ir pasiūliusiam konsultuotis Onkologijos centre.
2000 metais sausio mėnesį su siuntimu nuvykau į Klaipėdos onkologijos centrą. Nustačius diagnozę, sutikau operuotis. Prieš operaciją chirurgui papasakojau apie patirtą stresą dėl sūnaus gyvenimo.
Skyriuje tarp ligonių pajutau draugiškumą, nuoširdumą, norą padėti. Esu dėkinga visam personalui ir skyriaus vedėjui, pas kurį kreipiausi konsultacijos po operacijos.
Mieli ligoniai ir jų artimieji, ši liga nėra užkrečiama. Tą patvirtina ir išleista knyga "Vėžys pagydomas". Ši knyga ateityje nauju tiražu galėtų pradžiuginti ir sveikuosius, ir jau sergančiuosius, kad jie suprastų - daug priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo, mitybos. Reikia vengti streso, mitybos pagrindas - įvairios daržovės, vaisiai, visų rūšių sojos pupelės, kopūstai, antioksidantai su selenu.
Stipri imuninė sistema - apsauga nuo visų ligų.
Auginkime soduose papriką (visų spalvų) - sutaupysime ir vaistinę pamiršime. Karštą vasaros vidurdienį patartina nebūti saulėje, mankšta gamtoje, pušyne padeda atsikratyti blogų minčių.
Aš jaučiuosi sveika ir džiaugiuosi gyvenimu.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder