Nevadinkite gaidžio gaidžiu, nes višta įsižeis

Iš Lietuvių kalbos žodyno greitai teks išbraukti žodžius „vyras“ ir „moteris“, nes šie daiktavardžiai gali liberaliuosius europiečius įžeisti. Pabrėždami asmens lytiškumą. O vėliau galbūt teks atsisakyti ir žodžių „višta“ bei „gaidys“. Na, galbūt prieš tai vištos ar gaidžio paklausus, kuo jie dažniau save laiko.

Juokai juokais, bet jau darosi nejuokinga. Ką tik atsikratėme „Gender Loops“, o į vaikų darželius jau ruošiasi įsibrukti naujos „vertybės“. Šį kartą ne vokiškos, bet daniškos. Mūsų vaikams, spjovus į jų biologinius skirtumus, bus brukama visiška nesąmonė, kad buvimas mergaite ar berniuku yra tik jų asmeniškas pasirinkimas. Jei Jonukas užsimanė būti Janyte, tebūnie. Jei Janytė atvirkščiai - tebūnie. Jei dar kitaip užsimanė, tebūnie du Jonukai ar dvi Janytės.

Vaikui lengva įsijausti, kad pirmadienį jis berniukas, trečiadienį mergaitė, o šeštadienį vėl berniukas. Sunkiau įtikinti suaugusius. Ypač medikus. Kad žmogus užsimanęs lengvai gali žaisti su savo chromosomų rinkiniu. Panorėjęs apsivilkti suknelę, pakeis chromosomą Y į chromosomą X.

Gamtos kryptelėjimai, nesvarbu, kiek tuos projektus finansuotų ar laimintų Europos Komisija, nebuvo ir netaps norma. Nors daniško projekto autoriai bando įteigti, kad lytis išugdoma socialiai. Paršeliai taip pat socialūs gyvūnai. Mėgsta bendrauti, tarpusavyje pakriuksėti. Autoriams siūlome apsilankyti ne mūsų darželiuose, bet daniškose kiaulidėse. Tegul randa bent vieną paršavedę, socialiai pakeitusią lytį.

Mes vis dar nenorime „atsilikti“ nuo vakariečių. Todėl neanalizuodami puolame griebti bet kokią „vertybę“. Taip bijome kažką naujoviško, sunkiai suprantamo diskriminuoti, kad imame diskriminuoti sveiką lietuvį. Su sveika psichika. Sveikai mąstyti jau gėda. Reikia slapstytis. Nes dar Europa supyks. Atsiųs europarlamento komisiją. Aprėks kokios nors eurokomisarės balsiuku.

Pavasarį paeiliui paminėjome Motinos ir Tėvo dienas. Pagarbinome šeimą. Ne tėvą I ir ne tėvą II. Tačiau pavasarį Europa mums vėl ėmė projektuoti tradicinės šeimos saulėlydžius. Vėl ketina pradėti nuo mažiausių, todėl pažeidžiamiausių vaikų. Ir pedagogus bus labai lengva apkvailinti, jei gaus iš ES pinigų. O užsieniečiai pareikš, kad projektas - pažangi pedagoginė inovacija.

Įstojome į ES kūlversčiais. Džiūgaudami, kad atsivers sienos. Kad gausime daug milijardų. Na, ir kas? Sienos atsivėrė - ir išsilakstėme. Pinigų gavome, o juos gudručiai ištratino. O tie, kurie nei tratino, nei išsilakstė, vis vien atsidūrė žmogaus tapatybės, jo lytiškumo, orumo naikinimo programoje. Kai žmogus nežino, ar italų režisieriaus Romeo Kastelučio (Romeo Castelucci) drabstymasis fekalijomis yra menas. Ar „Human body exhibition“ nėra makabriškas pasityčiojimas iš mirusių žmonių.

Mirties kultūra niekada nebus gyvybinga kultūra. ES dabar susirūpinusi dėl euro kurso kryptelėjimų. O gal jis vieną dieną berniukas, o kitą - mergytė. Į duobę sminga ne tik euras. ES ritasi į dvasinę duobę. O ką mes? O mes, valdžiai klusniai patūpčiojant, guviai ritamės iš paskos. Gal tik mažesniu greičiu.