2018 m. rugsėjo 18 d. 17:23 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Nelygybė šaltais nervais

(2)

2017-10-30, 13:22

Žilvinas ŠILĖNAS

Nelygybė šaltais nervais nuotrauka, foto

Žilvinas ŠILĖNAS

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys.

Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai. Tad pažiūrėkime, ką tiksliai jie matuoja.

Pirma, statistiniai nelygybės rodikliai nematuoja, lengva ar sunku pragyventi. Kainos, t. y. tas dalykas, kuris visiems rūpi, niekaip nėra įtraukiamas į pajamų nelygybės skaičiavimus. Jei visų produktų kainos per naktį išaugtų dvigubai, nelygybės rodikliai nė kiek nepasikeistų. Jei negalite pragyventi iš gaunamų pajamų, tą matuoja skurdo, o ne pajamų nelygybės rodikliai.

Besivystanti šalis ir aukštų technologijų šalis gali turėti vienodus pajamų nelygybės rodiklius, tačiau visiškai skirtingas gyvenimo sąlygas. Lietuvoje pajamų nelygybė net žemesnė nei JAV, bet, turbūt, visiems aišku, kurioje šalyje žmonės, tarp jų ir neturtingi, gyvena geriau.

Jei rytoj ištiktų krizė ir visus atleistų iš darbo – pajamų nelygybė sumažėtų, nes visi gyventumėme iš bedarbio pašalpų. Nesvarbu, kad iš to sunku pragyventi – pajamų nelygybė to nematuoja.

Štai puiki iliustracija: per pastaruosius dešimt metų nelygybė labiausiai sumažėjo per krizę. Daugybė žmonių prarado darbus, kitiems drastiškai nurėžė atlyginimus ir sumažino pensijas. Daug verslų bankrutavo. Tačiau pajamų nelygybė – sumažėjo.

Prisiminkime tą laikotarpį. Ar jus labai guodė, kad pvz., 2011 ar 2012 pajamų nelygybės rodiklis buvo keliais procentais mažesnis nei iki krizės? Kuriais metais geriau gyventi, 2017, ar 2009-aisiais? O juk pajamų nelygybė tada buvo mažesnė.

Antra, atkreipkite dėmesį į žodį „pajamų“. Pajamų nelygybės rodikliai vertina ne kas kiek turi, o kas kiek gauna. Į akis krenta privatus trijų aukštų namas – pilis pastatyta 90-aisiais? Gali būti, kad savininko pajamos 2017-aisiais nesiekia vidutinio atlyginimo. Nervina jaunas programuotojas, uždirbantis 1500 eurų per mėnesį? Gali būti, kad jis ne tik kad neturi turto, bet dar ir yra prasiskolinęs. Moka paskolą už studijas, už butą ir automobilį, o šalia 1500 atlyginimo dar kiekvieną mėnesį sumoka apie 1000 eurų mokesčių.

Pensininkas gyvenantis bute Vilniaus centre gauna vidutiniškai 280 eurų pensiją, tačiau turi sukaupęs turto – butą miesto centre. Tai kuris iš jų yra turtuolis? Jaunas programuotojas, su 1500 eurų atlyginimu ir krūva paskolų, ar pensininkas su 280 eurų pensija ir nekilnojamu turtu? Statistiškai – jaunuolis, iš tikro – abu jie neturtingi.

Tad neišsiaiškinę, ką skaičiuojame, ir, kaip yra iš tikrųjų, neskubėkime su siūlymais. Pažiūrėkime giliau. Nelygybė „po mokesčių” rodo, kiek skiriasi žmonių atlyginimai, kai iš atlyginimų atimami mokesčiai. Nelygybė „po išmokų” rodo, kiek skiriasi žmonių pajamos nuskaičiavus mokesčius ir išmokėjus išmokas (pvz., bedarbio pašalpas, socialinę paramą ir pan.)

Štai pavyzdys. Jei vienas žmogus uždirba 900 „į rankas” (t. y. „po mokesčių”), o kitas – 300, tai jų pajamos „po mokesčių” skiriasi 3 kartus. Jei uždirbantis 300 žmogus gauna 150 eurų socialinę paramą, jų pajamos „po išmokų” skiriasi jau tik 2 kartus.

Pajamų nelygybė „po mokesčių” Lietuvoje yra beveik tokia pat kaip Švedijoje ar Suomijoje (aišku, Švedijoje žmonės gyvena daug geriau, bet pajamų nelygybės rodikliai to visiškai nevertina). Tačiau pajamų nelygybė „po išmokų” Lietuvoje yra aukštesnė nei Švedijoje ar Suomijoje.

Be to, per pastaruosius 5 metus pajamų nelygybė „po mokesčių” Lietuvoje iš esmės nesikeitė. Tačiau pajamų nelygybė „po išmokų” – didėjo. Abu šie faktai sufleruoja kad pajamų nelygybės augimo priežastys glūdi ne mokesčių, o socialinės paramos sistemoje.

Socialinės paramos sistemoje mažai pinigų? Galbūt. Bet jei nuo 2012-ųjų socialinei paramai išleidžiama vis daugiau, o rezultatai – prastesni? Gal problema ne pinigų kiekis, o kaip jie panaudojami?

Taigi, klausimų yra daug. Kiek pajamų nelygybės Lietuvoje yra iš tikro? Kas tai nulemia – mokesčių sistema ar išmokų sistema? Galbūt iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai skirstomi netaikliai? Gal socialinę paramą gauna ir tie, kuriems reikia, ir tie, kuriems nereikia? Tai reikia išsiaiškinti, jei nelygybė kažkam rūpi rimtai, o ne kaip pretekstas pakelti mokesčius.

Na, o raudonasis instinktas – „išbuožinti turčius“, „atimti ir padalinti“ – niekada neveikė ir niekada neveiks. Ypač Lietuvoje, kur dar net nėra ką iš ko atimti. Jei drastiškais mokesčių kėlimais 1500 eurų uždirbančius programuotojus išvaikysime iš Lietuvos statistiniai pajamų nelygybės rodikliai gal ir sumažės. Bet gyvenimas tikrai nepagerės.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Arunas

2017-10-31   11:24

IP: 213.130.219.225

Zilvinas vis * kalba nuo progresiniu mokesciu, visais imanomais budais. Reikia ir mokesciu sistema koreguot, ir ismoku. Ir nereikia cia savu interesu ginti. Geriau rinkos laisve rupintumete, kad nebutu vietiniu gamintoju protekcijos ivairais muitais. Zmones juda laisvai, kapitalas irgi, o prekes nebe. Vaistams 600€ riba, kitoms prekems daug maziau.

Zilvina

2017-10-31   10:51

IP: 195.14.180.210

I prezidentus!!!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Išaušo rytas, ir pirmieji lankytojai užplūdo kuklią didelio prekybos tinklo parduotuvę netoli...

Mėnesį dirbau kasininku, dabar tai sapnuoju tik košmaruose nuotrauka, foto

Rengiant šį pranešimą kilo didelė abejonė, ar teisingai mes identifikuojame, kad uostas...

"Laiko daryti gerai nebėra, reikia daryti labai gerai" nuotrauka, foto

Niekam ne paslaptis, kad mūsų valstybės nacionaliniam saugumui mirtiną pavojų kelia... trąšos,...

Rinkimai artyn, pavojų ir regėjimų daugyn nuotrauka, foto

Metinė Europos Komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio kalba Europos Parlamente nesukrėtė nei...

Pasigailėti negalima plakti - kur ES valdantieji padės kablelį? nuotrauka, foto

Vieną parą į Neringą - nemokamai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Neringos savivaldybės tarybai teikiamas svarstyti sprendimo projektas, Pasaulinės turizmo dienos proga siūlantis...

Po milijono eurų išlaidų - nykūs vaizdai Šilutėje nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, 1 147 000 eurų. Tiek valstybė paklojo už Šilutėje vis dar apgriuvusio...

Naktiniuose klubuose - elitinių prostitučių „rojus“ nuotrauka, foto

Kriminalai, Sostinėje ir pajūryje veikę naktiniai klubai, kurių pavadinimai buvo aliuzija į...

Kultūros skyriui vadovaus Eglė Deltuvaitė nuotrauka, foto

Kultūra, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui jau trečiadienį pradės vadovauti Eglė Deltuvaitė. Nors...

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 24 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Kultūra, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...