Bažnyčios hierarchai reiškia nepasitenkinimą nepakankamu Bažnyčios įtakos stiprinimu. Kyla klausimas, ar apskritai reikalingas tos įtakos stiprėjimas. Ką reiškia religijos viešpatavimas valstybėje, parodė Afganistano patirtis. Buvo sugriauta švietimo sistema, moterys paslėptos po čadromis, suvarytos į virtuves ir miegamuosius, buvo naikinami kultūros ir meno paminklai, slopinama bet kokia pažanga.
Katalikų bažnyčios vadovai dabar pasisako prieš abortus, dirbtinį moterų apvaisinimą, embrionų auginimą, audinių ir organų klonavimą. Abortų draudimu šeimų reguliavimo problemos negalima spręsti. Dėl šalies ekonominės ir kultūrinės būklės jie neišnyktų, bet pereitų į pogrindį, o tai kainuotų daugelį moterų gyvybių, padidintų invalidžių skaičių.
Dirbtinis apvaisinimas, embrionų auginimas mėgintuvėliuose, moterys donorės - tai daugeliui moterų galimybė turėti savo naujagimį. To negalima lyginti su įvaikintų kūdikių auginimu.
Progresuojant chirurgijai, vis daugiau gyvybių išgelbėja svetimų organų persodinimas. Operacijos sėkmė daugiausiai priklauso nuo ligonio ir jam transplantuojamo organo biologinio sutapimo. Surasti tinkamą organą labai sunku. Šią problemą sprendžia audinių, organų klonavimas. Ištobulinus metodus bus galima išgelbėti daug gyvybių.
Blogi būna ne nauji mokslo pasiekimai, o netinkamas jų panaudojimas. Reikia smerkti ne sugebėjimą suskaidyti atomą, bet jo taikymą masinio naikinimo ginklo gamybai. Smerktinas ne svetimų organų persodinimas, bet žmonių grobimas ir jų organų panaudojimas pasipelnymo tikslu. Šią grėsmę panaikintų audinių ir organų klonavimas.
Pažangos stabdyti negalima. Bažnyčios hierarchai neturėtų pasisakyti prieš mokslo progresą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą