Naujas kokybinis šuolis uostui, Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvai

Naujas kokybinis šuolis uostui, Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvai

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie neva buldozeriu norimą vykdyti Klaipėdos uosto plėtrą neatitinka tikrovės ir nepagrįstai gąsdina visuomenę, teigia Uosto direkcijos vadovai.

Šiuo metu tai vienas didžiausių projektų Lietuvoje, duosiantis pozityvų impulsą vystytis tiek Klaipėdos miestui, tiek regionui bei visai valstybei. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus atsakė į pastaruoju metu visuomenės dažnai užduodamus klausimus.

Bendrojo plano rengimo procedūroms įpusėjus viešumoje sklando vis daugiau informacijos, jog miestas ir uostas nepasidalija teritorijų, esą uostas veržiasi vis gilyn į miestą. Ar iš tiesų uostas nori pasigviešti miesto teritoriją?

Pastaruoju metu viešumoje pasigirdo nemažai netiesos uosto atžvilgiu. Noriu pabrėžti, kad diskusijas apie bendrąjį planą pradėjome dar 2015 metais, visą laiką buvome ir esame atviri, nieko neslepiame. Jau gerą pusmetį bendrojo plano koncepcijas pristatome gyventojų bendruomenėms, verslo, mokslo atstovams, to nesiliausime darę ir toliau, nes, kaip rodo praktika, šios informacijos sklaida domina visuomenę.

Bendrojo plano koncepcijose numatyta plėtra tiek šiaurinėje dalyje, pastatant išorinį uostą prie giliavandenių krantinių, tiek pietinėje dalyje, suformuojant pusiasalį Kuršių mariose ir panaudojant uostui priskirtas rezervines teritorijas. Tai reiškia, kad pagrindinė plėtra numatoma vandenyje, o ne miesto teritorijose. Klaipėdos uostas yra lyderis tarp artimiausių Baltijos uostų, tačiau mums stinga žemės ir naujus plotus mes matome vandenyje, toliau nuo gyvenamųjų rajonų, kur būtų kuo minimalesnis poveikis gyventojams. Išoriniame uoste laivai atsidurtų 1,5 kilometro atstumu nuo kranto, o ne 300 metrų nuo namų, kaip yra dabar.

VANDENYJE. "Bandymai eskaluoti, kad norima užimti nemažas miesto teritorijas, prasilenkia su teisybe. Pagrindinė plėtra numatoma vandenyje. Išoriniame uoste laivai atsidurtų 1,5 kilometro atstumu nuo kranto, o ne 300 metrų nuo namų, kaip yra dabar. Taip, uosto plėtrai reikalingi plotai, tačiau tik privažiuojamiesiems keliams. Be to, išoriniame uoste galėtų atsirasti prieplauka mažiesiems laivams, viešos erdvės su restoranais, sporto aikštynais, galėtume turėti gražų jungiamąjį tiltą, kuris leistų pasigėrėti jūros vaizdais, saulėlydžiu", - sako Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Kai kurių asmenų bandymai eskaluoti, kad norima užimti nemažas miesto teritorijas, prasilenkia su teisybe. Taip, uosto plėtrai reikalingi plotai, tačiau tik privažiuojamiesiems keliams. Be abejo, suprantame, kad tai irgi labai svarbus klausimas. Čia būtina rasti subalansuotos plėtros variantus, maksimaliai siekiant nepabloginti miestiečių gyvenimo kokybės. Juolab kad uosto bendrojo plano kontekste matome daugybę sprendimų, kurie gerintų gyvenimo kokybę, sureguliuojant transporto srautus.

Uosto direkcija jau yra investavusi į Baltijos prospekto ir Šilutės plento projektą ir yra pasiruošusi veikti su miestu kartu, kad šitos sankryžos rekonstrukcija būtų realizuota kiek galima greičiau. Neabejojame, kad siūlysime suformuoti pietinėje Klaipėdos miesto dalyje išvažiavimus į Šilutės plentą iš pietinės uosto dalies. Tai ženkliai sumažintų sunkiojo transporto srautus mieste. Taip pat būtų sudaryta unikali galimybė miestiečiams patogiai patekti į priemiesčio gyvenvietes, tokias kaip Dituva ir kitas.

Uosto direkcija kartu su Susisiekimo ministerija skyrė lėšas Minijos gatvės, Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijai ir tai yra vienas iš gerųjų pavyzdžių, kuriuos galime paminėti kaip faktą.

Dabar labai dažnai tenka išgirsti miesto politikų ar Savivaldybės specialistų priekaištus, kad uostas savo bendrąjį planą rengia atskirai nuo miesto ir miestas vėliau savo planą turės braižyti pagal uosto dokumentą.

Manau, kad miestas tai turėtų vertinti kaip pranašumą, nes miestas turi visas galimybes pasakyti savo pastabas. Kažkodėl kai kurie žmonės bando skaidyti miestą į dvi dalis - uostą ir miestą, nors pats pavadinimas byloja, kad tai yra uostamiestis, viena bendra visuma.

Puikiai suprantame, kad esame tik nedidelė miesto dalis, todėl tai, ką mąsto miestiečiai, mums visada buvo ir bus svarbiausias faktorius. Mes visada deklaruojame, kad Uosto direkcija save laiko miesto partneriu. Tad visi uosto klausimai, susiję su miestu, yra bendri.

Dėl daugelio svarbių aplinkybių, tokių kaip uosto komercinių paslapčių išlaikymas, siekio, kad planavimo procedūros perspektyvoje vyktų greičiau ir Seimui priėmus sprendimą, pradėjome rengti bendrąjį planą, kuris turės įsilieti į bendrą miesto visumą. Laiko atžvilgiu Uosto direkcija planavimo procedūras pradėjo anksčiau, bet mes manome, kad tai yra pozityvas, nes miestui nereikės laukti bei užtrukti atskirai derinant uosto naudotojų poreikius.

Labai dažnai Uosto direkcija atsiduria diskusijų smaigalyje, bet noriu atkreipti dėmesį, kad uosto bendrasis planas rengiamas pirmiausia pagal uosto naudotojų poreikius ir vizijas.

Uostas turi matyti ir turėti savo vystymosi planą ne vieneriems metams į priekį. Jeigu uostas stabtelėtų, nebūtų vystomas, nebūtų investuojama į infrastruktūrą - netruktų pajusti kritimą, o tai atsilieptų ir miestui, ypač nemažai daliai klaipėdiečių, kurie dirba uoste. Tai pajustų ir valstybė.

Tarp galimų plėtros variantų yra ir išorinis uostas Melnragėje. Čia gyvenantys miestiečiai nerimauja, kur ir kokiomis sąlygomis jie būtų iškeldinti. Ką galėtumėte pasakyti melnragiškiams?

Gyventojų nerimą tikrai suprantu, tačiau galiu patikinti, jog jei būtų būtinybė iškelti žmones, su jais vienareikšmiškai būtų pasielgta oriai ir atlyginta tinkamai. Mes glaudžiai bendraujame su Melnragės bendruomene, gyventojai tikrai neliks nuošalyje ir nežinioje.

Noriu pabrėžti, kad Uosto direkcija nė karto su gyventojais nepasielgė nesąžiningai. Vienas pavyzdžių - Klaipėdos centrinio terminalo statybos. Iš čia, kažkada buvusios apleistos teritorijos, iškeldinti gyventojai neslepia, jog su jais buvo sąžiningai atsiskaityta ir jų gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo.

Derėtų prisiminti tai, kas yra užmirštama, kad pirmiau atsirado naftos terminalas ir tik vėliau šalia naftos bazės ėmė dygti gyvenamieji namai. Iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvę tuomečiai Uosto direkcijos vadovai kreipėsi į miesto vadovybę, kad teritorija, esanti šalia naftos terminalo, nebūtų plėtojama, nes perspektyvoje bus užprogramuotas konfliktas. Taip ir nutiko, nes miestas leido statyti gyvenamuosius namus, o šiandien žmonės yra aklavietėje, jie skundžiasi pramonės poveikiu.

Kokios naudos iš uosto plėtros gali tikėtis Klaipėda, jos gyventojai, valstybė?

Neabejojame, kad miestas pajustų ne praradimą, o pozityvų proveržį ir tik teigiamą įtaką socialinei aplinkai. Kada vykdomi valstybei svarbūs projektai, galima multipleksinė nauda. Tai būtų impulsas apdirbamajai pramonei, gamybai, transportui, logistikai. Tai galimybė stabdyti jaunų žmonių emigraciją iš Lietuvos, nes uosto sektoriuje atlygis yra apie 2-2,5 karto didesnis nei šalies vidutinis atlyginimas.

Numatoma, jog, vykdant plėtrą uoste, su uostu susijusiose įmonėse būtų sukurta apie 34,5 tūkstančio naujų darbo vietų.

Pietinėje uosto dalyje esanti rezervinė teritorija, priklausanti Klaipėdos rajonui, galbūt galėtų būti patraukli vieta tokiam investuotojui kaip automobilių gamintojas "Tesla". Visi suprantame, ką valstybei reikštų tokio investuotojo atėjimas ir apie ką šiuo metu diskutuoja Lietuvos verslininkai.

Uosto plėtra atvertų naujas galimybes Klaipėdos universitetui, kitoms mokslo įstaigoms ruošti specialistus.

Uostas ir su juo susijusios įmonės pernai savivaldybių ir valstybės biudžetus papildė apie 712 milijonų eurų. Šios pajamos įvykdžius plėtrą išaugtų kone dvigubai - iki 1,3 milijardo eurų. Tai yra didžiuliai pinigai. Sėkmingai dirbant uostui gali būti didinamos pensijos, statomi vaikų darželiai arba mokyklos, gerinama socialinė aplinka tiek Klaipėdoje, tiek visoje valstybėje.

Maždaug apie 18 procentų nuo grynojo Uosto direkcijos pelno atitenka miestui. 2000-2015 metais Uosto direkcija vien Klaipėdos miesto kelių statybai ir rekonstrukcijai skyrė 21,4 milijono eurų, o miesto ir uosto kelių rekonstrukcijai ir statybai - 21,3 milijono eurų.

Nors pati Uosto direkcija nevykdo veiklos, kuri darytų neigiamą įtaką aplinkai ir reikėtų visa tai atlyginti, nepaisant to, Uosto direkcija, Susisiekimo ministerija ir valstybė, suprasdama uosto, kaip didžiausio transporto ir logistikos mazgo, įtaką, skiria didžiules sumas Uosto direkcijos ir kitos transporto sistemos lėšų miesto infrastruktūrai, gerovei, kultūrai ir sportui. O tai, mano supratimu, ir yra didžioji uostamiesčio stiprybė, būtent tai, ko neturi kiti Lietuvos miestai. Todėl neabejotinai būtina miestui šias stiprybes išnaudoti maksimaliai.

Aš neabejoju, kad bendrųjų planų kontekste Klaipėdos miesto gerovei yra galimi ir kiti plataus masto projektai, kurie duotų didelę naudą mieste gyvenantiems žmonėms, bet tai jau diskusijų dalykas, kuris svarstytinas Vyriausybėje ar dar plačiau. Tam tik reikia geranoriškumo ir gerų idėjų.

Pristačius Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą pasigirdo nuogąstavimų dėl galimo poveikio gamtai, esą bus iškirstas didelis miško plotas, nukentės paplūdimiai. Ar šie nuogąstavimai pagrįsti?

Vertinu tai kaip žmonių erzinimą, yra vykdoma dezinformacija ir neaišku, kas ko siekia. Pavyzdžiui, 10 hektarų teritorija prie bendrovės "Klaipėdos nafta" jau seniai pažymėta kaip rezervinė, tačiau iki šiol tos teritorijos nėra niekas palietęs ir nereiškia, kad čia ateityje visas miškas turėtų būti iškirstas. Kad reikės ploto privažiuojamiesiems keliams - sutinku, tačiau šiandien dar nėra aišku, kur ir kokie keliai turėtų atsirasti. Tačiau atsiranda žmonių, kurie apgaudinėja visuomenę, teigdami, jog bus iškirstas vos ne visas miškas. Be abejonės, sieksime, kad žalioji zona būtų kuo mažiau paveikta ir, mano supratimu, vienareikšmiškai ne mažiau nei tokia pat dalimi žalioji zona turėtų būti atsodinta, kalbant apie Girulių mišką.

Uostas neretai yra piešiamas kaip blogybė, tačiau, pavyzdžiui, jeigu nebūtų pietinio molo, nežinia, kaip šiandien atrodytų Kuršių nerija. Pietinis molas yra aukso vertės - būtent jis apsaugo pakrantę ir Kuršių neriją nuo erozijos, o klaipėdiečiams Smiltynės paplūdimiai yra vieni gražiausių ir nepaveikti gamtoje vykstančių ardančiųjų procesų.

Pažiūrėkime į kitus pavyzdžius Europoje. Vienas jų - Hamburgo uostas, kuriame pastatytas teatras ir jį galima pasiekti tik laiveliais. Amsterdamo uoste taip pat yra visuomeninės paskirties infrastruktūros.

Dar 2003 metais Klaipėdos miestui atidavus buvusią uosto, Klaipėdos laivų remonto naudotą teritoriją, atveriant miestui priėjimą prie marių Kruiziniame laivų terminale girdėjau repliką, kad pinigai išmesti į balą. Šiandien čia vyksta visos didžiosios miesto šventės, kartu ši vieta tarnauja ir kaip uosto infrastruktūra - švartuojami kruiziniai laivai. Tai puikus Klaipėdos uosto ir miesto dermės pavyzdys.

Dar vienu tokiu pavyzdžiu galėtų tapti išorinis uostas, kuriame galėtų atsirasti prieplauka mažiesiems laivams, viešos erdvės su restoranais, sporto aikštynais, galėtume turėti gražų jungiamąjį tiltą, kuris leistų pasigėrėti jūros vaizdais, saulėlydžiu. Prailgintu molu būtų galima nukeliauti tolyn į jūrą. Visa tai nėra naujos idėjos. Anaiptol - tai matome progresyviuose uostuose.

Kalbama apie labai didelę perspektyvą ir pirmiausia - Klaipėdai. Tikiu pragmatizmu uostininkų, miesto ir centrinės valdžios sprendiniuose. Tai yra unikalus šansas šiame laikmetyje išnaudojant galimybę rengiamų bendrųjų planų kontekste gauti didelį kokybinį šuolį. Tikiuosi, kad puikiai suprantame, jog ne kritikai, o tuo labiau pesimistai kuria ateitį bei naujas vizijas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder