Praeitą kartą, kalbėdamas apie miesto Tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas ne itin malonus klausimas - interpeliacija vicemerui V. Plečkaičiui, džiaugiausi konstruktyviu visų Tarybos narių darbu. Vyko dalykiškas pokalbis, kuriame kiekvienas norintysis turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Gaila, bet to paties negaliu pasakyti apie paskutinį, ketvirtadienį vykusį miesto Tarybos posėdį. Nuo pat pirmos minutės įsivėlėme į diskusiją dėl darbotvarkės. Klausimų perstumdymas vyko ilgiau nei 40 minučių, buvo prarastas laikas, todėl dalis darbotvarkėje numatytų klausimų taip ir liko neapsvarstyta. Tai nėra gerai. Tik vėliau supratau, kodėl taip įvyko - mat po pietų daugelis Tarybos narių paprasčiausiai išsilakstė. Buvo momentų, kai kvorumas, salėje sėdint 16-17 deputatų, kabėjo ant plauko.
Kai kurių miesto Tarybos narių pastangomis kaip neva labai svarbus į pirmą vietą iš papildomų klausimų sąrašo buvo prastumtas sprendimo projektas dėl pritarimo Klaipėdos ir Neringos savivaldybių atstovų pasitarimo protokolui ir jo nutarimams. Aš, kaip meras, negaliu sakyti, kad mes neturime bendrauti, ieškoti sąlyčio taškų su Neringos savivaldybe. Manau, jog mes išties galime pasirašyti ir bendradarbiavimo sutartį, tačiau negaliu pritarti protokolo nuostatai - tą aš jau ne kartą akcentavau, - kad šiandien Klaipėdos savivaldybė rinkliavą už įvažiavimą į Smiltynę renka neteisėtai. Rinkliava teisėta, o jeigu mes ją rinktume neteisėtai, tai ji jau būtų buvusi užprotestuota.
Aišku, būtų galima ginčytis dėl to, kaip ši rinkliava šiandien yra renkama. Antra vertus, tvirtinant jos rinkimo tvarką, buvo akcentuota, kad ji yra laikina. Su Savivaldybės įmone Naujuoju turgumi esame pasirašę terminuotą trijų mėnesių sutartį. Tai neužkerta mums kelio per tą laiką ieškoti kitų, civilizuotų rinkliavos rinkimo būdų.
Situacija išties gan sudėtinga, tačiau nemanau, kad vien dėl to derėdamiesi su Neringos savivaldybe turėjome daryti tokias didžiules nuolaidas. Atvirkščiai - tegu ir darydami kai kurias nuolaidas pirmiausia privalėjome siekti naudos sau. Deja, Tarybos dauguma nusprendė kitaip.
Kaip prioritetinis vienu iš pirmųjų buvo svarstytas ir klausimas dėl kompetencijų paskirstymo valdant miesto visuomeninį transportą. Miesto ūkio komitetas buvo aprobavęs tvirtinti siūlomą sprendimo projektą. Jo vardu pareikšta vienintelė pastaba - reguliariojo transporto tvarkaraščius turįs tvirtinti ne Miesto ūkio departamento direktorius, o Valdyba. Tačiau posėdžio metu V. Vizbaras, beje, Miesto ūkio komiteto narys, pateikė visiškai naują kompetencijų paskirstymo variantą. Tokiu būdu buvome priversti svarstyti pasiūlymą, kurio neaptarė joks komitetas, neįvertino Savivaldybės juristai. Mano suvokimu, taip priimdami sprendimus mes darome didžiulę klaidą. Tokių dalykų neturėtų būti. Jei sprendimo projektas parengtas blogai, jei komitetas mano, kad pritaręs jam suklydo, toks klausimas privalėtų būti grąžintas tam pačiam komitetui svarstyti iš naujo ir įprasta tvarka pateikti tvirtinti Tarybai.
Nemanau, kad mano jau minėtieji klausimai dėl Smiltynės, viešojo transporto bei garsusis klausimas dėl transporto eismo ribojimo kelyje į Jūrų muziejų buvo tokie svarbūs, kad juos būtinai reikėjo perkelti į darbotvarkės pradžią. Paprasčiau kai kurie miesto Tarybos nariai nemanė privalą dalyvauti posėdyje iki galo, todėl sau svarbius klausimus pasistengė prastumti į posėdžio pradžią. Nenorėčiau kalbėti apie kokius nors jų asmeninius interesus, tačiau toks įnirtingas šių klausimų stūmimas į priekį tam tikrų minčių man sukėlė.
Tai, mano nuomone, taip pat liudija bandymą sutrikdyti Tarybos veiklą. Verta pamąstyti, kam ir kodėl to reikia.
"Žalgirio" stadionas taps miesto nuosavybe
Trečiadienį miesto reikalais buvau nuvykęs į Vilnių. Susitikau su Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriumi V. Nėniumi, Lietuvos olimpinio komiteto pirmininku A. Poviliūnu bei "Žalgirio" sporto draugijos vadovais. Aptarėme du klausimus. Pirmiausia kalbėjomės apie tai, kada mūsų Savivaldybė galės perimti savo žinion "Žalgirio" stadioną, į kurį yra investavusi nemažai pinigų.
Sprendimą pirkti "Žalgirio" stadioną Klaipėdos miesto taryba priėmė dar pernai. Buvo numatyta ir konkreti suma - 450 tūkst. litų. Sutarėme, kad visi dokumentai, reikalingi tam, kad šis sandoris galų gale įvyktų, bus sutvarkyti ateinančią (t. y. šią. - V. Š.) savaitę. Stadionas miestui išties reikalingas. Mes esame suinteresuoti sudaryti kuo geresnes sąlygas treniruotis tiek miesto lengvaatlečiams, tiek "Atlanto" futbolininkams, o ir visiems tai, kad stadionas įgis vieną šeimininką, išeis tik į naudą.
Prestižiniai renginiai - be deramo finansavimo
Kalbėjomės ir apie netrukus Klaipėdoje turintį įvykti Pasaulio aerobikos čempionatą. Žinia, šis renginys yra įtrauktas į Klaipėdos jubiliejinę programą. Iki čempionato pradžios liko vos keletas savaičių, tad visiškai pagrįstą nerimą mums kelia iki šiol vis dar neišspręsti jo finansavimo klausimai. Nėra lėšų svečiams priimti, apgyvendinti, teisėjams atskraidinti ir t. t. Sutarėme, kad trečiadienį, liepos 3 d., Klaipėdoje bus surengtas čempionato organizacinio komiteto posėdis. Bandysime bendromis jėgomis spręsti iškilusias problemas. Vyriausybė čempionatui surengti papildomai skyrė 100 tūkst. litų, tačiau to toli gražu nepakaks.
Ne mažiau svarbus buvo vizitas ir į Kultūros ministeriją. Žinia, ketvirtadienį mieste prasidėjo puikus renginys - Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivalis. Deja, pinigų, kuriuos buvo pažadėjusi Kultūros ministerija, iki šiol taip ir negavome. Vis dėlto man pavyko gauti rašytinį Kultūros ministerijos įsipareigojimą, kad lėšos, reikalingos festivalio išlaidoms padengti, Klaipėdą pasieks liepos mėnesį.
Šiaurinį išvažiavimo kelią tikimasi užbaigti 2004-aisiais
Labai rimtas pokalbis įvyko Finansų ministerijoje. Tarėmės, kaip toliau bus įgyvendinamas šiaurinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto projektas, tiksliau - kaip bus sprendžiamas šio projekto II ir III etapų finansavimo klausimas. Žinia, 45 proc. lėšų šiam projektui užbaigti yra pažadėjęs skirti tarptautinis ISPA fondas. Jei viskas vyks taip, kaip esame suplanavę, 2004 metais turėsime gerą, šiuolaikiškai įrengtą išvažiavimo kelią iš uosto į Palangos plentą. Šiuo metu jau baigiama tiesti atkarpa iki Liepojos ir Kretingos gatvių sankirtos. Nuo ten magistralė pro stotį pasieks Liepų gatvę, o galiausiai ir Palangos plentą.
Įgyvendinus šį projektą, būtų išspręstos kai kurios miesto transporto problemos. Gerai, kad šiais metais neturėjom jokių problemų dėl transporto eismo po viaduku H. Manto gatvėje. Tačiau jei kada nors šioje vietoje įvyktų kokia nors rimta avarija, pavyzdžiui, sugestų siurblinė, šiaurinė ir pietinė miesto dalys būtų atkirstos viena nuo kitos. Tokiu atveju transporto eismas mieste būtų visiškai paralyžiuotas.
Pasitarime dalyvavo ne tik Finansų ministerijos specialistai, bet ir Susisiekimo ministerijos bei Kelių direkcijos atsakingi darbuotojai. Norint pasirašyti memorandumą su ISPA fondu, reikia išspręsti projekto kofinansavimo klausimą - mat 55 proc. projektui užbaigti reikalingų lėšų turi skirti Lietuvos pusė. Jau anksčiau buvo nuspręsta, kad 20 proc. šių lėšų skirs Klaipėdos savivaldybė, likusius 35 proc. - Kelių fondas.
Norint užbaigti projektą, reikės iš esmės rekonstruoti tiltą per Danę bei geležinkelio viaduką Liepų gatvėje. Manau, kad rekonstruojant pastarąjį objektą savo lėšomis galėtų prisidėti ir AB "Lietuvos geležinkeliai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą