Miestas, sumanumas ir sveikata

Miestas, sumanumas ir sveikata

Dabar ypač populiarus žodis sumanus. Sumanus telefonas, sumanus televizorius, sumanus butas, sumanus namas, sumanus miestas. Nematau tame didelės išminties, bet mada yra mada. O kaip dėl būsto ar net miesto? Egzistuoja didžiausias kiekis publikacijų apie sumanų miestą kaip tam tikrą idealą, kaip tam tikrą siekinį.

Pradėti reikia nuo to, kad paskiri automatizuoto miesto valdymo elementai egzistuoja jau senokai. Tokios yra miesto energetikos ar vandens tiekimo sistemos. Per pastaruosius metus tapo populiarios transporto spūsčių informacijos ir apėjimo sistemos, mažesniuose rasime net ekologinio monitoringo (stebėsenos) sistemas. Elektroninės paslaugos tampa įprastinėmis. Nesunku sužinoti apie transporto maršrutus internetu bei nusipirkti bilietą, savivaldybė užtikrina tiesioginį bendravimą be valdininkų tarpininkavimo ir pateikia reikiamus dokumentus elektroniniu pavidalu. Mieste turėtų būti pilnas interneto pasiekiamumas. Taigi bendrąja prasme „išmanusis miestas“ tiesiog reiškia progresyvų šiuolaikišką miestą, kuriame įvairiose srityse jo gyventojų patogumui yra naudojamos skaitmeninės technologijos. Tikslinant sumanaus miesto suvokimą, yra būtina prijungti ne tik elektronines priemones, bet ir tokius aspektus kaip ekonomiką, gyventojų saugumą, sveikatos ir sveikatinimo priežiūrą, ekologiją. Tiesa, tai vienas kitam neprieštarauja.

Taigi daugelio pasaulio šalių miestai juda „sumanumo“ kryptimi, t.y. siekia valdyti pagrindinės komunalines struktūras elektroniniu būdu realiu laiku, keisti transporto valdymą iš chaotiško į racionalizuotą, kontroliuoti miesto taršą. Naujas ir neabejotinas tokio miesto bruožas – miesto ekonomikos kaita iš panaudojimo ekonomikos į intensyvinimo ir inovatyvumo. Aišku, svarbu ir tai, jog tai būtų ne lozungai, o realūs darbai. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka – kokia nauda iš viso tai miesto gyventojui, miestiečiui?

Didžiausia nauda yra saugumo augimas. Visų pirma mažėja gatvėse žuvusių skaičius. Aišku, geriausia būtų, jog jis būtų nulinis, nors tai kol kas neįmanoma. Antra nauda – mažesnė aplinkos tarša. Daugiau žinant apie teršuolius, galima imtis priemonių blogybėms mažinti. Nesvarbu, ar tai bus mašinų triukšmas, ar išmetamos kuro degimo liekanos, ar sukeltas smogas. O ir priemonių įvairumas gali didėti. Viename Lietuvos mieste buvo tik viena taršos dalelėmis ir panašiais dalykais matavimo vieta, tai miesto komunalininkai siųsdavo laistymo mašiną ten, kai rodmenys viršydavo normas: ir mieste tarša sumažėdavo ar net išnykdavo. Tiesa, tik toje ribotoje teritorijoje. Kai atsiranda šimtai tokių stebėjimo vietų, tai tokie pigūs triukai nebeveikia. Lygiai tokia pati problema sprendžiama per kvapų indikatorius, kurie leistų operatyviai reaguoti į teršalus ir šalinti ydas. Apie transportą nesinori daug rašyti, nes akivaizdu, jog gal ir kiek sudėtinga mieste esančio transporto valdymo sistema yra reikalinga kiekvienam didesniam miestui. Visų pirma, tai spūsčių valdymui, antra, įvairių įvykių ar renginių tvarkymui, trečia, gyventojų saugumo gatvėse analizei ir priežiūrai. Stebėjimo kameros, esančios mieste, jau dabar leidžia ženkliai sumažinti nusikaltimų skaičių. Greitai, beje, teks kameras „įsileisti“ ir į namus bei butus.

Trečias bene svariausias gyventojų saugumo pagerėjimas yra biologinės gyventojų aplinkos pagerėjimas. Išmanus miestas neįsivaizduojamas be gerai organizuotų dviračių ir kitų panašių judėjimo priemonių išvystyto tinklo, kas gydo nuo paskutinės žmonijos epidemijos – nutukimo. Toks miestas taip planuoja erdves, kad sudaromos būtinos sąlygos įvairioms sporto ir sportavimo rūšims. Išmanus miestas mažina galimybes gyventojams susirgti, o jei ši nelaimė įvyko, sugeba operatyviai pateikti tą pagalbos rūšį, kuri reikalinga. Visų pirma – konsultacija, vėliau, tiesioginis ryšys su reikiamu specialistu. Ir galų gale, jei prireikia, patalpinimas į specialią įstaigą, t.y. ligoninę. Gal ir nustebinsiu daugelį, bet prognozuojama, kad tokio tipo gydymo poreikis įstaigoms mažės ir labai sparčiai dėl medicinos paslaugų technologijų raidos.

Mano aprašas gali pasirodyti fantazijos žaismu, todėl siūlau pažiūrėti į 2015 metais Amsterdame pradėtą įgyvendinti projektą „Išmanus miestas“ (https://amsterdamsmartcity.com/) ar 2015 m. Indijos vyriausybės pradėtą įgyvendinti "Smart City Mission" projektą, kurio paskirtis - sukurti 109 miestus, kurie "teikia pagrindinę infrastruktūrą, deramą gyvenimo kokybę savo piliečiams, švarią ir tvarią aplinką bei" „Išmanaus sprendimo“ taikymą. (https://yourstory.com/2017/09/smart-city-isnt-only-about-hard-infrastructure-its-about-smart-people-says-amitabh-kant/) Besidomintys gali dalyvauti išmanių miestų konferencijoje Barselonoje http://www.smartcityexpo.com/en/. Kaip sake L.Kerolas (Lewis Carroll), pas mus norint išlikti vietoje, reikia gana greitai bėgti.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder