Mažametės Kedytės teisių pažeidimai

Tai, kad aš negrasinau, tik reiškiau užuojautą, kad ir pačiam gali atsitikti, kaip tam lryto straipsnio violetinaim herojui, nukentėjusiam nuo bendraminčių. O šis paties atsakymas šiek tiek nustebino, nes iki šiol laikiau tamstelę tik eiliniu paklydėliu, o dabar pradėsiu įtarti demagogija. Linkiu negauti per plikę nuo agresyvių violetinių bendraminčių, bet apginti, deja, negalėsiu :)

Pikasėli, rašinėji visur savo graudžias ir ilgas " jaučių odas" apie Nieką : ) Kaip matosi iš straipsnio lryte, violetiniams patvoriniams reikalingi " kovotojai" su ramentais, ir " puštalietais" o ne tokie mėmės, kaip pats. Nenustebčiau, jei kada nors nuo gausi su ramentu per plikę. : )

TIESA YRA ŠIAPUS

Nenumaldomai artėja trys metai nuo Kaune vykusių žudynių dienos. Būtent nuo 2009 m.spalio 5 dienos taip vadinama “D.Kedžio istorija” tapo paženklinta ne tik netirto pedofilijos skandalo, bet ir kraujo ir žudynių dėme mūsų šalies kriminalistikoje. Kiek per šį laikotarpį pamatėme teisėsaugos institucijų pareigūnų, politikų ir valdininkų aplaidumo, nekompetencijos, nenoro atlikti savo tiesioginių pareigų ar net veikų, turinčių kaltumo prezumpcijos požymių? – sunku būtų net suskaičiuoti, o tuo labiau viską išvardinti. O juk visos šios paminėtos piliečių grupės yra išlaikomos mokesčių mokėtojų lėšomis. Kas dabar pasvers, kiek tame jau panaudotų lėšų kalne yra mūsų visų uždirbtų milijonų litų. Negi mūsų šalis jau yra tokia turtinga, o jos gyventojai neturi daugybės finansinių problemų, kad galime taip beviltiškai išlaidauti. Sakau “beviltiškai”, kadangi ne tik visas tyrimas kol kas tik miglose, bet ir teisėsaugoje pozityvių pokyčių per šį laikotarpį taip ir nepamatėme. Paprasčiausiai, pedofilijos ir žudynių istorija tampa dar viena skandalinga, didžiule, iš daugybės komponentų susidedančia byla, kuri kaip ir kiti žinomi skandalai skęsta nežinomybės pelkėje. Galima suprasti tuos, kurie tiesiogiai susiję su nusilkaltimais ir bando išvengti teisminės atsakomybės už juos. Tačiau kaip paaiškinti tai, kad istorijos skandinimui talkininkauja didelis skaičius čia paminėtų grupių asmenų?

Priežasčių tokiam “bendradarbiavimui” gali būti įvairių. Gal būt svarbiausia iš jų yra tai, kad kai kam Lietuvoje net ir po 22 metų atgautos Nepriklausomybės norisi išsaugoti panašią, tais pačiais ar panašiais nusikalstamais persipynusiais ryšiais paženklintą teisėsaugos sistemą, kokią turėjome okupacinio režimo metais. Gal todėl kai kurių politinių jėgų taip saugojami ir ginami dar sovietiniu raugu atsiduodantys teisėsaugos “kadrai” ir jų tiesioginiai perėmėjai. Perėmėjai, kurie atrenkami ne pagal jų sugebėjimus ir parodytą ryžtą kovoti už teisingumą šalyje, o pagal giminystės ir pažinties ryšius. Toks procesas gali visiškai sužlugdyti valstybės siekius tapti demokratine ir teisine šalimi, kurios pagrindas yra teisingumas.

Nemažą dalį atsakomybės turime prisiimti mes patys, nesugebėdami atsirinkti kvalifikuotų ir pakankamai sąžiningų politikų į mūsų pačių renkamas valdžias. Būtent Seimo ir Prezidento, o iš dalies ir Vyriausybės galioje yra galimybė nutraukti tokį teisinį nihilizmą, kurį susikūrė teisininkai, panorėję tapti nekontroliuojami ir neatskaitingi net ir tada, kai patys pažeidinėja LR Konstituciją, įstatymus ir kitus teisinius aktus. Būtent seno kirpimo teisės profesionalai labai mikliai sukūrė plačiai suvešėjusią korupcija net ir teisinėje sistemoje, o nusikaltimus darantys teisėsaugos pareigūnai už tokias veikas beveik niekada nėra konkrečiai nubaudžiami nelaisvės metais. Kai toks savivaliavimas pasiekia sunkiai spėjamus dydžius, suveši ir kitokie nusikaltimai, kartais turintys ir pedofilinių nusikaltimų požymius. Tokioms gėdingoms veikoms būtina turėti galingą “stogą”, kuris galėtų padėti net ir kritiškiausiu atveju. Būtent į tokį atvejį tampa panaši ir “D.Kedžio istorija”.

Kai kas jau praranda viltį, kad šioje istorijoje tiesa ar bent svarbiausi jos momentai bus išryškinti, o nusikaltę asmenys nebus teisiškai įvartinti. Tiesos nežinojimas dar nereiškia apie jos nebuvimą. Šioje istorijoje jau yra kritinė masė asmenų, kurie dar nepateko į žudymo grandinę, ir gali gal kai kam net netikėtai prakalbėti. Būtent todėl taip buvo skubama dar kartą prievartauti mergaitę. Būtent todėl visokiais būdais stengiamasi sunaikinti teisėją Neringą Venckienę ir visus , kurie aktyviau reikalauja teisingumo šalyje. Šios istorijos metu gerokai išryškėjo tie, kurie užsiima šio skandalo skandinimu. Tam labai aktyviai talkininkauja ta žiniasklaidos dalis, kuri nuolat pasireikšdavo kaip dezinformacijos ir purvaskalidos šaltinis. Esu įsitikinęs, kad tai tie “organai”, kurie daugiau ar mažiau susiję su Lietuvos demokratijos ir Nepriklausomybės priešininkais. Kai kurie pastarieji akivaizdžiai tarnauja Rytų imperijos interesams. Tokiems teisėsaugos silpnumas gali būti labai naudingas, stengiantis įgyvendinti blogai slepiamas užmačias. Tai, kad dabartinė politinė opozicija gula ant bėgių, kad teisingumo traukinys nepajudėtų iš vietos – pastebėti nesunku. Ir stebėtis dėl to net netenka. Keisčiausia yra tai, kad politinė dešinė ne visada yra savo veiksmuose nuosekli, o atskiri politikai netgi pasireiškia kaip tiesos paieškų trukdytojai. Pasakyti, kad jie kenkia partiniam prestižui – būtų aiškiai per maža. Jie trukdo teisingumo pamatų kūrimui, taip kenkdami valstybės ir visuomenės interesams. Tokia veika turi nusikaltimo požymių ir anksčiau ar vėliau ji vienaip ar kitaip bus įvertinta. Tikiu tuo, kaip ir mūsų šalies galimybėmis išsivaduoti iš to slogučio, kurį sukelia tokios ar panašios istorijos.

VISUOMENININKŲ KOMISIJA PATEIKIA SAVO ATLIKTO TYRIMO IŠVADAS

COPY
„Išgyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiasi klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninės komisijos nariai pateikia šias išvadas apie įvykius Garliavoje:

Komisija, įvertinusi daugiau nei 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartis be prievartos perduoti mergaitę biologinei motinai 2012-05-17 buvo įvykdyta naudojant smurtą ir prievartą tiek prieš pačią mergaitę, tiek prieš neliečiamybės statusą turinčią jos globėją teisėją N. Venckienę, tiek prieš piliečius.

Tai reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą valstybės vardu, naudojant prievartą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsniai. Taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12, 19 ir 34 straipsniai ir jos nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 str. ir kt.).

Komisija turi pakankamai duomenų teigti, kad, vykdant teismo sprendimą, buvo nepagrįstai pažeidžiama žmonių laisvė judėti, nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi, pažeidžiama žmonių nuosavybės teisė, viešai skleidžiama dezinformacija, nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys lygūs, be Seimo leidimo suvaržyta teisėjos N. Venckienės laisvė, taip pat išreikšta aiški nepagarba Valstybės vėliavai.

Komisija atkreipia dėmesį, kad toks prievartos naudojimas ir Konstitucijos pažeidimas valstybės vardu vykdytas organizuotai, iš anksto tam ruošiantis ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukiant daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš anksto tariantis ir ruošiantis, kaip nuslėpti panaudoto smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpos buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys, paruošti pridengiamieji skydai ir pan. Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, kiekvieno šio prievartos akto dalyvio – nuo organizatorių iki vykdytojų – veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų požiūriu.

Komisija taip pat konstatuoja, kad tokį neteisėtą prievartos aktą valstybės vardu iš dalies lėmė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas, prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo principais: nesulaukta svarbiausios šioje istorijoje pedofilijos bylos baigties, nesilaikyta JTO Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimų: būtinai atsižvelgti į vaiko nuomonę bei norus. Vaikas negali būti skubiai išplėšiamas iš aplinkos, kurioje jis gimė ir užaugo, atskirtas nuo senelių, artimų giminaičių ir draugų, nes tai prieštarauja humaniškumo principams.

Komisijos nuomone, šią seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką bylą labai komplikavo ir tai, kad nuo 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas dėl nesuprantamų priežasčių delsia ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos“.

Komisija atkreipia dėmesį, kad į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Garliavoje iki šiol nereagavo nepriklausomų Seimo kontrolierių (ombudsmenų) ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos. Bent jau viešai nėra žinoma, kad Seimo kontrolieriai ar Vaiko teisių apsaugos kontrolierė būtų pradėję savus tyrimus, nors Garliavoje 2012 05 17 psichologinę prievartą patyrė ne tik mažametė mergaitė, bet ir mažametis N. Venckienės sūnus.

Taip pat per tris mėnesius neištirtas ir 2012 m. kovo 23 dienos smurtas prieš mažametę, teisėjos N. Venckienės globotinę, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

Komisija konstatuoja, kad neįmanoma objektyviai ištirti teisėjos N. Venckienės neliečiamybės klausimą dėl šių priežasčių ir aplinkybių:

Pareigūnų ir kitų asmenų neteisėti veiksmai negali sukelti teisėtų teisinių pasekmių.

Neištyrus smurto panaudojimo prieš mažametę mergaitę aplinkybių 2012 03 23, 2012 05 17, pateikti kaltinimai teisėjai N. Venckienei gali būti vienašališki.

Negalima vertinti teisėjos N. Venckienės veiksmų, prieš tai neįvertinus pareigūnų ir prievartą prieš mergaitę panaudojusių asmenų padarytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio „Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“ ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies „Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“ pažeidimus.

Teisėjos N. Venckienės imunitetas 2012 05 17 dieną nebuvo panaikintas ir galiojo nepriklausomai nuo jos buvimo vietos. Iš ne teisės teisė neatsiranda.

Neįmanoma kaltinti globėjos N. Venckienės dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, mergaitei išreiškus aiškią valią pasilikti su globėja. Šiomis aplinkybėmis globėja neturėjo moralinės ir teisinės pareigos prievarta perduoti mergaitę motinai. Pažymime, kad nėra nustatyta jokių N. Venckienės piktnaudžiavimo globėjos pareigomis faktų. Negalima kaltinti teisėjos N. Venckienės dėl žodžių, kuriais ji nuoširdžiai kritikuoja realias teismų sistemos blogybes.

Komisija pažymi, kad dabartinis teisėjos N. Venckienės persekiojimas ne tik daro materialinę žalą jai, bet ir gniuždo asmenybę psichologiškai, kenkia šalies teisinei sistemai ir demoralizuoja visuomenę. Komisiją stebina, kad iki šiol laikinajai Seimo komisijai nėra pateikiami visi (vaiko paėmimo momento filmuota medžiaga) duomenys, įrodantys teisėjos N. Venckienės tariamą kaltumą. Ar taip nedangstomi konstitucinės tvarkos pažeidimai?

Komisija konstatuoja, kad, įvykdžius Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, mažametė, kaip liudytoja ir nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, yra perduota biologinei motinai, prieš kurią nustatyta tvarka ji davė parodymus. Dabartinė visiška mergaitės izoliacija po jos prievartinio perdavimo biologinei motinai sudaro visas sąlygas mergaitės psichologiniam gniuždymui bei poveikiui, galimai siekiant parodymų pakeitimo.

Visuomeninės komisijos nariai išreiškia viltį, kad šiuo ypač svarbiu momentu, kai Lietuvos Respublikos Seime sprendžiasi teisėjos N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas yra labai svarbu apginti Lietuvos teisinę sistemą ir konstitucinę tvarką, Lietuvos Respublikos Seimo nariai bus itin atidūs vertindami ir nepriims teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų.

Komisijos pirmininkas dr. Saulius Arlauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius

Komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Zita Šličytė, Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narė, Atkuriamojo Seimo deputatė, teisininkė

Komisijos nariai:

Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas

Kęstutis Milkeraitis, buvęs Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Seimo kontrolierius

Kazimieras Motieka, Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, advokatas

Doc. dr. Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas

Liudvikas Narcizas Rasimas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas

POST SCRIPTUM: Manau, kad šios išvados yra tam tikra atsvara įvarioms spekuliacijoms ir manipuliacijoms.

P. Zita turi užauginusi dvi puikias, gerai išauklėtas dukras. Nežinote, nerašykite nesąmonių.