Malonumas skęsti baloje

Savaitės komentaras

Antraeilis ikikarinio sovietmečio humoro klasikų Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romano "Dvylika kėdžių" herojus - savamokslis poetas Liapis Trubeckojus - kasryt į darbininkų ir valstiečių laikraščio redakciją nešdavo išvakarėse iškeptus eilėraščius.

Vienas iš jo posmų skambėjo, regis, taip: "Gavrila buvo biurokratas ir dirbo jis biurokratu..."

Liapiui Trubeckojui jo kūryba atrodė didi poezija. Tačiau net 1928-ųjų (tais metais pasirodė "Dvylika kėdžių") sovietijoje daugelis suprato, jog tai tiesiog humoras.

Nuoroda į 1928 metus, mano galva, yra prasminga dėl to, kad skaitant humoristinę knygą apie anų laikų realybę, darosi juokinga. Tuo tarpu šokiruojančius biurokratijos absurdo spektaklius kone kasdien stebint tikrovėje ir dar savo akimis - tampa liūdna. Toks ir skirtumas.

Lietuvos paskirta už Europos Sąjungos (ES) finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė prieš savaitę paskelbė apie Briuselio planus 25 proc. sumažinti verslą reglamentuojančių biurokratinių kliūčių ir administracinių įpareigojimų skaičių. Ne iš gero gyvenimo: ES ekonomikos konkurencingumas mažėja, prekybos deficitas didėja, o varžybose su dinamiškiau besivystančiais pasaulio regionais vis labiau pralaimima.

Tačiau iki globalių Europos problemų Lietuvai - dar šimtas metų. Ypač perskaičius aukštų Lietuvos pareigūnų reakciją į komisarės išdėstytą poziciją. Briuselyje viešėjęs ir D. Grybauskaitės klausęs Ūkio ministerijos Vidaus rinkos koordinavimo departamento direktorius Saulius Kolyta sakė, kad didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad "šalyje nėra institucijos, kuri imtųsi įgyvendinti tokią reformą".

Perskaitęs šį gerb. Kolytos tekstą supratau, jog, nepaisant nugyventų nuosavų keturių dešimčių, dar esu didžiai naivus. Mat iki šiol buvau įsitikinęs, jog didžiuma permainų bangų į biurokratijos uolas sudūžta suveikus "sugedusiam telefonui". T.y. kol politinė valia per kelias poras valdiškų ausų ir lūpų nukeliauja iki už konkretų darbą atsakingų biurokratų, jos esmė neišvengiamai iškraipoma. Pagaliau, sudėliojama taip, kaip naudinga tiems biurokratams.

Mano minėtas pavyzdys rodo, jog iš tiesų jokio "sugedusio telefono" nėra. Mūsų biurokratai tiesiog beviltiškai tvirti. Jeigu ES komisarė tiesiai į ausį kalba apie būtinybę bent ketvirčiu sumažinti biurokratinius trukdžius, o jie visvien prabyla apie tai, jog Lietuvoje nėra už tai atsakingos institucijos...

Manding, turime apskritai pripažinti, jog visų mūsų smegeninę valdininkija patvarkė kaip reikiant. Nes skaitydami Ilfo ir Petrovo "Gavrila buvo biurokratas..." - šypsomės. O skaitydami auksines aukšto klerko mintis - nė cypt: smegenys net nebesignalizuoja, jog ausys girdi graudų absurdą.

Ir dar klausimas, ar jos kaip nors sureaguotų, jeigu kartais koks įkvėpimo pagautas Kolyta imtų svarstyti, jog biurokratinei hidrai pažaboti reikia bent jau atskiro Biurokratijos pažabojimo departamento, taip pat Biurokratijos pažabojimo departamento direktoriaus, trijų Biurokratijos pažabojimo departamento valdybų viršininkų, bent jau dešimties biurokratijos pažabojimo vyresniųjų beigi dvigubai tiek jaunesniųjų specialistų. Žinoma, neužmirštant dar kelių Biurokratijos pažabojimo departamento specialistų itin svarbiame viešųjų ryšių skyriuje. Ir neišvengiamai būtino dar LKP CK dirbusio ir į biurokratijos pažabojimo ūkio specialistus persikvalifikavusio ūkvedžio, taip pat kokių trijų valytojų, personaliniams "Versace" klozetams šveisti ir t.t.

Šiandien Lietuvos mokesčių mokėtojai išlaiko daugiau kaip 900 valdiškų institucijų, iš kurių, Teisės instituto duomenimis, 152 kontroliuoja verslą. Pasak "Verslo žinių", Pasaulio banko atliktas tyrimas byloja, jog Lietuvoje kontroliuojančios institucijos, tokios, kaip Valstybinė mokesčių, Darbo, Higienos, Priešgaisrinė inspekcijos, šalies įmonėse lankosi dvigubai dažniau nei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių įmonėse, o vieno vizito trukmė vidutiniškai yra dukart ilgesnė...

Taigi dėl biurokratų - viskas aišku. O kaip ta politinė valia? Didžiausias valdymo reformas vykdžiusiose šalyse teigiama, jog pertvarka prasideda ten, kur dėl įvairiausių valdiškų reguliavimų, perteklinių funkcijų šalis ima dusti, ekonomika ir verslas stoja. Išeitis - bene vienintelė: radikaliai sumažinti valdžiai priskiriamas teises ir funkcijas, o po to lygiai tokiu pačiu santykiu - ir biurokratų skaičių. Tokias reformas daro politikai, o ne "trūkstamos" biurokratinės institucijos.

Briuselyje D. Grybauskaitės klausėsi ir ūkio ministras Vytas Navickas, kuris po susitikimo tarė: "Nesame visiškai įsitikinę, kad tokios šalys kaip Lietuva, turinčios mažesnę patirtį ir ribotus administracinius išteklius, galės vykdyti ambicingą administracinės naštos mažinimo programą tokia apimtimi ir tokiais terminais, kaip siūlo EK".

Iš viso to galima spręsti, jog politinės valios Lietuvoje - ne fontanais. Kitaip sakant, esame iki ausų panirę klampioje biurokratijos baloje. Tačiau dėl sovietmečiu įgyto atsparumo (vokietis su kokiu italu jau būtų priburbuliavę) kažkuriuo galu vis dar sugebame kvėpuoti. O jeigu gerai mums, biurokratijai - juo labiau.

Rytas Staselis