Lyčių lygybė pusiaukelėje neviršijant greičio

Lyčių lygybė pusiaukelėje neviršijant greičio

Niekas neabejoja, kad moteriška ir vyriška lytys skiriasi. O ar bent kartą susimąstėme, kas tarp vyrų ir moterų skiriasi darbo rinkoje, švietimo ir kitose sferose, kokia prasmė kalbėti apie lyčių lygybę?

Apibrėžti lyčių lygybę nėra lengva, tačiau tai galima paaiškinti kaip lygių vyrų ir moterų teisių užtikrinimą ir kovą su diskriminacija lyties pagrindu (seksizmu). Lyčių lygybė yra esminė Europos Sąjungos (ES) vertybė ir ji yra gyvybiškai svarbi jos ekonominiam ir socialiniam augimui.

Tiesa, neišleisime įstatymo, kad vyras per dieną privalo valandą lyginti drabužius, siekdami lyčių lygybės užtikrinimo, kaip ir neimsime teigti, jog mūsų šalies prezidentė - moteris, buvusios Seimo pirmininkės - moterys, turime ir ministrių, taigi kur Lietuvoje ta lyčių nelygybė?

Mūsų šalyje - tik pusė kelio

Dar 2003 m. buvo kalbama, kad pagal naujus įstatymus Bosnijoje bus uždrausti anekdotai apie blondines, todėl moterys galės iškelti bylą tiems žmonėms, kurie juokaus apie jų plaukų spalvą. Lyčių lygybės įstatymas, kuris turėjo įsigalioti per kelis mėnesius, numatė, kad pasakoti su moterų plaukų spalva susijusius anekdotus bus laikoma nusižengimu. Taigi kas yra tikroji lyčių nelygybė ir kur slepiasi jos prigimtis bei kaip pakeisti žmonių gyvenimą, jog jame lyčių lygybės būtų daugiau?

Pagal ES paskelbtą 2017 m. lyčių lygybės indeksą (lyčių lygybės matavimo vienetą, kai reiškia - lyčių lygybės nėra, o 100 reiškia visišką lyčių lygybę), Lietuva užima 20 vietą iš 28 valstybių. Pakilo iš 22 vietos su rezultatu - 56,8 balo, kas leidžia daryti išvadą, jog kuriant lyčių lygybę visuomenėje, mūsų šalyje nueita tik pusė kelio.

ES lyčių lygybės indekso vidurkis - 66,2 balo iš 100 galimų. Pirmą vietą užima Švedija, surinkusi 82,6, paskutinę - Graikija, pelniusi vos 50 balų.

Indeksas suteikia galimybę apžvelgti kiekvienos valstybės narės rezultatus, įvertinant, kiek ES ir valstybėms narėms dar reikia padaryti, kad lyčių lygybė būtų užtikrinta kiekvienoje svarbiausioje srityje - darbe, ekonomikoje, švietime, valdžioje, laike (atliekant vaikų priežiūros ir namų ruošos darbus) bei sveikatos sistemoje.

Lyčių skirtumai darbe

Moterų ir vyrų patirtis apmokamo darbo srityje vis dar labai skiriasi. Moterų užimtumas yra mažesnis nei vyrų, jos dažniau dirba ne visą darbo dieną arba dirba neoficialiai. Be to, gerokai skiriasi ir sektoriai, kuriuose dirba vyrai ir moterys - daug moterų dažnai dirba nestandartinį ir pavojingą darbą, kur turi mažiau galimybių mokytis ir užimti aukštesnes pareigas, o tai atitinkamai skatina tolesnę atskirtį šioje srityje.

Lyčių atskirtis darbo rinkoje tiesiogiai ir netiesiogiai lemia kitas lyčių nelygybės problemas, tokias kaip lyčių nelygybė darbo užmokesčio srityje, nevienodos karjeros galimybės ir darbo sąlygos bei ekonominė priklausomybė.

Darbo srityje ES lyčių lygybės indekso rodiklis - 69, o tai reiškia, kad lyčių lygybės link nueita tik vos daugiau negu du trečdaliai kelio. Be to, šioje srityje visos valstybės narės yra nuėjusios daugiau kaip pusę, bet tik keturios iš jų - pakeliui į visišką lyčių lygybę - Suomija darbo srityje įvertinta geriausiai, po jos seka Danija, Švedija, Jungtinės Karalystė.

Pinigų ir mokslo srityje

Pinigų srityje nagrinėjant moterų ir vyrų finansinius išteklius, darbo užmokestį ir kitus pajamų šaltinius, socialines išmokas pastebėta, kad moterų finansiniai ištekliai paprastai yra mažesni negu vyrų, o tai turi įtakos moterų ir vyrų ekonominei padėčiai. Pavyzdžiui, dėl mažesnių pajamų moterys patiria didesnę skurdo riziką nei vyrai.

Manytina, kad ekonominė nepriklausomybė Europos piliečiams - tiek moterims, tiek vyrams - yra būtina, kad jie galėtų daryti tinkamus pasirinkimus savo gyvenime. Tačiau moterų padėtis, susijusi su finansinių išteklių prieinamumu ir ekonomine padėtimi, išlieka sudėtingesnė nei vyrų. Moterys ES gauna mažesnį darbo užmokestį ir turi mažiau pajamų negu vyrai, dėl to moterų ekonominė padėtis prastesnė.

Apžvelgiant mokslo sritį, didesnė dalis jaunų moterų dabar baigia bent vidurinę mokyklą, jų daugiau negu vyrų baigia universitetus, tačiau lyčių nelygybė švietimo sistemoje vis dar išlieka.

Apskritai viena iš sričių, kur lyčių nelygybė reiškiasi labiausiai, yra sritis, apimanti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką. Mokymasis visą gyvenimą vis dar nepopuliarus, o ten, kur jo populiarumas didesnis, moterys aktyvesnės.

Namų ūkio priežiūra - daugiau moterims

O kaip derinama ekonominė, vaikų ir pagyvenusių šeimos narių priežiūros ir kitokia socialinė veikla? Vis dėlto moterų ir vyrų laiko, skiriamo vaikų ir kitų priklausomų šeimos narių priežiūrai, skirtumas akivaizdžiai nepakito. Skirtumas šiek tiek sumažėjo ne dėl to, kad vyrai skiria daugiau laiko vaikų priežiūrai, bet dėl to, kad moterys tam skiria mažiau laiko. Atsakomybė už vaikų ir namų ūkio priežiūrą ir toliau neproporcingai tenka moterims. Nagrinėjant šią sritį išryškėjo dideli vaikų ir namų priežiūrai moterų ir vyrų skiriamo laiko skirtumai. Visose valstybėse narėse būtent moterims tenka skirti neproporcingai daug laiko vaikams ir vaikaičiams prižiūrėti bei ugdyti.

Nagrinėjant galios sritį, sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių moterų ir vyrų skaičius labai skiriasi. Visais ES politiniais lygmenimis juntama bendra demokratijos stoka. Be to, moterų daug mažiau negu vyrų priima sprendimus socialinėse srityse, užima aukštus postus mokslo tarybose, eina universitetų rektorių pareigas ar dirba teisminėse institucijose.

Akcentuojant sveikatos sritį, natūralu, jog tarp vyrų ir moterų yra skirtumų, susijusių tiek su jų biologine, tiek su socialine lytimi. Visų pirma moterys ilgiau gyvena, tačiau anksčiau pradeda skųstis sveikata. Vyrai patiria didesnę riziką mirti smurtine mirtimi, tačiau galiausiai moterys gali būti labiau linkusios kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas dėl savęs ar kitų su šeimos narių priežiūra susijusių priežasčių.

Įgyvendinti pokyčius sunku

Ir štai, apžvelgus visas svarbiausias sritis, atsiskleidžia pagrindinė lyčių lygybės užtikrinimo problema, kuri yra ilgas socialinis procesas, susijęs ne tik su situacija institucijose, kurią galima pakeisti iš tikrųjų stengiantis, bet ir su mūsų įsitikinimais, nuostatomis, stereotipais, o jie mumyse įsišaknija labai anksti.

Sunku pasiekti privačią žmonių gyvenimo sferą, jų įsitikinimus, normas bei įpročius. Nieko nuostabaus, kad privačiame gyvenime įgyvendinti pokyčius Lietuvoje, o ir visoje Europoje, labai sunku. Bet ar ne išeitis lyčių atskirties problemą spręsti jau švietimo etape, ką akcentuoja ir Europos teisės akademija? Tokiu būdu sukuriant abiem lytims palankią visuomenę, kurioje kiekvienas galėtų ugdyti savo žmogiškuosius ir profesinius įgūdžius, kurie vėliau nenulemtų nelygybės darbo rinkoje ir dar didesnių moterų ir vyrų ekonominės priklausomybės skirtumų.

RAMUNĖ JUŠKAITĖ, advokačių I. Paukštienės ir K. Pralgauskaitės, L. Tamošaitienės kontoros teisininkė / teismo mediatorė

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder