Liberalai žadėjo - gyvensime kaip Amsterdame!

Tačiau į Amsterdamą panašėjame tik pagal narkomanijos mastus, o pietinė Klaipėdos miesto dalis virsta getu.

Jau antrą dešimtmetį Klaipėdą valdo liberalai, išsiveržę su intriguojančiu šūkiu “balsuokite už mus, jei Klaipėdoje norite gyventi kaip Amsterdame, o ne kaip Minske”. Pažadas buvo viliojantis, nes visi lygiavomės į Vakarų demokratijos šalis, svajojome apie pilnavertį gyvenimą.

Pažvelkime ar pavyko mums pasiekti Amsterdamo lygį? Pagal vieną parametrą – narkomanijos išplitimą mieste – taip. Tik kol mes vejamės Amsterdamą, ten jau yra susivokta, kad narkotikų legalizavimas, kad ir lengvų, yra klaidingas kelias.

Reikia prisipažinti, kad net aš neįsivaizdavau narkomanijos išplitimo mastų. Išrinkta į miesto savivaldybės tarybą inicijavau gyventojų apklausą. Norėjau, kad gyventojai išsakytų opiausias miesto problemas, tad pateikėme klausimus apie aplinkos tvarkymą, transportą, komunalinį ūkį, švietimą, kultūrą, valstybės institucijų darbą. Į anketą įrašėme klausimą ir apie narkomaniją bei kitas priklausomybes. Labai nustebau, kad Klaipėdos gyventojai vieną iš trijų pagrindinių miesto problemų nurodė narkomaniją ir kad dėl to jaučiasi nesaugūs, ypač kur vyksta prekyba narkotikais ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Paaiškėjo, kad “vieša  paslaptis”, jog  prekyba psichotropinėmis medžiagomis vyksta prie didžiųjų prekybos centrų, mašinų stovėjimo aikštelėse, skveruose, taksi stovėjimo vietose, gyventojai nurodė net “taškų piko darbo valandas”. Narkotikų platinimo taškai įsikūrę ir daugiabučiuose namuose, pietinėje miesto dalyje, praktiškai kas trečiame daugiabutyje. Kur stipresnės bendruomenės ar bendrijos, sukilę ir susivieniję gyventojai juos bent iš gyvenamųjų namų išgyvendina, deja kiti įbauginti ir gyvena nuolatinėje baimėje dėl savo vaikų  ir  savo pačių saugumo.

                      Ką nuveikė kovojant su šiuo XXI amžiaus maru miesto valdžia? Ogi buvo sukurta Narkotikų kontrolės komisija, kuri rašė ataskaitas apie vykdomą prevenciją, tiksliau jas perrašinėdavo metai iš metų, tad dešimtmetį kova vyko tik popieriuje. Bet kuo stebėtis, juk liberalai visada pasisakė už narkotikų ir prostitucijos legalizavimą. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje dalyvavau  Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje, kur Klaipėdos Priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis viešai pareiškė, “narkotikus reikia dekriminalizuoti,  kad kiekvienas galėtų jų nusipirkti vaistinėje. Nes karą su narkomanija mes pralošėme”. Tikras liberalas su liberaliu mąstymu, nesenai liberalų valdžios paskirtas dirbti šios įstaigos vadovu. Tik noriu paklausti:  ar mes  buvome tą karą paskelbę ar  bandėme bent pradėti? 

Išvada viena  - liberalizmo propaguotojai visuomenę laiko pinigų darymo šaltiniu, o liberalizmas skirtas turtingus daryti dar turtingesniais. Kas atsitiko ir su pietine Klaipėdos miesto dalimi? ŠI KLAIPĖDOS  MIESTO DALIS PER DEŠIMTMETĮ VIRTO GETU! Visa miesto “grietinėlė“, politinis elitas pasistatė pilaites, dailius namelius  šiaurinėje miesto dalyje, arčiau  jūros. Kiti pasistatė namus už miesto ribų, Klaipėdos rajone. Pietinės miesto dalies gyventojai liko savo mikrorajono įkaitais. Kodėl? Pasižvalgykime. Iš  vienos pusės čia įsikūrė Laisvosios ekonominės zonos (LEZ-o) įmonės -3 chemijos pramonės gigantai. Gyventojai jau pavargo skųstis amžinu “keptų blynų“ kvapu jų butuose, kuris sklinda iš UAB “Mestilla “ –  biokuro iš rapsų aliejaus gamyklos. Šis kvapas nemalonus, bet yra mažiausiai kenksmingas, kur kas nuodingesni yra UAB “Neo Group“ išmetami plastmasės gamybos degimo produktai. Pradėtas šalia statyti ir ketvirtasis chemijos monstras - šiukšlių deginimo gamykla,  esu tikra,  kad bus palaimintas  ir pradėtas Suskystintų gamtinių dujų  (SGD) terminalas ties Kaulės nugara. Ir visi šie objektai išmes į aplinką degimo produktus, specialistai žino ką tai reiškia, tik jie negali garsiai to sakyti, bus apkaltinti ir išvadinti “tautos priešais”. Paspaudus šalčiui buvo pranešta, kad nerekomenduojama vaikų leisti į mokyklas, ne dėl šalčio, bet dėl oro užterštumo, kuris Klaipėdoje - vienas didžiausių. Tad apsupti penkių gamybos gigantų pietinės miesto dalies gyventojai gyvens kaip “krematoriume“.

Kita bėda – komunaliniai mokesčiai. Trijų, keturių kambarių butuose gyvenantys klaipėdiečiai vien už šiukšles sumoka virš 300 litų, pilaitėse gyvenantys moka fiksuotą beveik tokio pat 330 litų dydžio mokestį. Už butų šildymą prie pliusinės gruodžio ir sausio mėnesio oro temperatūros jie gavo sąskaitas iki 500 ir daugiau litų (už vasarį, galima tikėtis,  bus išrašyta sąskaita iki 1000 litų), o  kur dar visi kiti komunaliniai mokesčiai. Sumoka gyventojas mokesčius, o maistui tenka skaičiuoti kiekvieną centą ir pirkti tik pigiausius maisto produktus. Kultūriniai renginiai ar pramogos, nauja knyga ar laikraštis – jiems nepasiekiama svajonė.  Lieka tik televizijos programos.

Tūlas pasakys, tegul parduoda tuos butus ir keliasi į kitą miesto dalį. Deja, iš šio geto išsiveržti praktiškai neįmanoma. Rinkoje butai šioje miesto dalyje yra nepaklausūs, pardavęs pusvelčiui, neįpirksi jokio mažesnio buto šiaurinėje miesto dalyje. Nes ne tik liberalai, pasiskelbę, kad yra “sveiko proto” , bet ir kitiems jo užtenka, kad suvoktų, ką reiškia gyventi tokioje aplinkoje. Užburtas skurdo ratas – savotiškas getas.

Tokia yra pietinėje miesto dalyje gyvenančių klaipėdiečių kasdienybė - gyvena lyg ir Amsterdame, o realiai - gete. 

Lilija Petraitienė

Savivaldybės tarybos narė,

Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė