"Laiko daryti gerai nebėra, reikia daryti labai gerai"

Ne keliai, ne elektros stulpai, ne gatvių apšvietimas ar šaligatviai, bet žmonės.

Tie, kurie patikėjo, delegavo politikams atstovauti, ginti miesto ir miestiečių interesus, plėtoti ir prižiūrėti bendrą turtą bei kurti sąlygas oriam ir lūkesčius atitinkančiam gyvenimui.

Šie žmonės čia dirba ir moka mokesčius.

Jie tikisi, kad su jais bus komunikuojama, jiems atsiskaitoma, kad jie bus gerbiami.

Taigi, jei siaurai apsiribotume, kad uostas - tai uosto direkcija, o miestas - tai savivaldybė, turėtume atsakyti į klausimą, kas vyksta tarp jų:

Karas? Derybos? Sutartis? Partnerystė? Dialogas? Puikiai žinome, kad penki partneriai pasirašė ekonominės plėtros strategiją "Mėlynasis proveržis". Po jos pasirašymo tarp Uosto direkcijos ir miesto Savivaldybės darosi panašu, kad nesutarimų nebėra! Vienas iš šios sutarties partnerių yra Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Nariai - 230 įmonių, kuriose dirba 12 966 darbuotojai. Pagrindą sudaro vidutinio ir smulkaus verslo įmonės. Ar šis partneris laikomas lygiaverčiu? Savaime aišku - ne. Mūsų nariai yra pagrindiniai mokesčių mokėtojai regione, o Klaipėdos miesto savivaldybė visiškai ignoruoja mūsų nuomonę. Savivaldybė gali teigti, kad dialogas vyksta: joje yra ir formaliai veikia Trišalė taryba (nors darbo santykiai - ne savivaldos veiklos sritis), SVV taryba, kuri, anot tų pačių liberalų, skirta "garui" nuleisti, kad būtų ramu ir niekas nekvaršintų galvos. Rūmai jose nedalyvauja, nes verslui kylančios problemos šiose tarybose nesprendžiamos; Dalis uosto kompanijų taip pat yra KPPAR nariais, todėl ir keliu klausimą, ar visada ir dėl visko yra kaltas uostas? Gal tai patogi pozicija savivaldybės tarnautojams prisidengti savo neveiklumą?

Kvapai, arba iš kur pučia vėjas?

Apie kvapus Klaipėdoje kalbama ne vieną dešimtmetį. Dabar vicemeras Artūras Šulcas kelia ietis grasindamas nusižengėlius bausti.

Tačiau ar tai nėra viso labo propogandinis triukas prieš rinkimus?

Spaudoje įvardijama, kad viena iš įmonių galimai skleidžiančių kvapus - "Klaipėdos vanduo", o šios stebėtojų taryboje yra vicemeras A. Šulcas.

Taigi, pats muša, pats ir rėkia. Tai gal pats ir baudas susimokės?

Tarša susideda ne tik iš uosto įmonių, bet ir iš miesto transporto taršos bei nevalomų gatvių.

Prisiminkime, koks yra miestas pavasarį, kai nebelieka sniego.

Per žiemą susikaupusios dulkės ir barstymo produktų atliekos laukia lietaus.

Prieš kelias dienas teko žiūrėti socialiniuose tinkluose paskeltą p. Lilijos Petrauskienės vaizdo įrašą apie miesto tarybos neryžtingumą ir neveiklumą.

Kodėl miesto Taryboje nėra priimami miestiečiams svarbūs sprendimai ir nesikreipta į Seimą ir Vyriausybę dėl ekstremalios situacijos mieste?

Gal juos priėmus teks atsakyti ir municipalinėms tarnyboms ir įmonėms?

Ten gi visi savi.

Deja, bet ir verslas Klaipėdoje skirstomas į "savus" ir "svetimus".

Tai ką aš čia sakau, manau yra žinoma ir pažįstama kiekvienam klaipėdiečiui.

Deja, kaip ir sovietiniais laikais tvyro baimė prieš valdžią, o ji šia situacija naudojasi laikydama miestą savo nuosavybe.

Visi puikiai žinome, su kokiomis problemomis susiduria turizmo sektorius Klaipėdoje. Devynis mėnesius per metus miestas tuščias. Tai akivaizdu. Tai aksioma, bet ne teorema.

Deja, išsakius kritiką, tenka sulaukti to paties ankščiau minėto vicemero grasinimų, o kiti jo kolegos į tai visiškai nereaguoja lyg tai būtų normalus reiškinys.

Gal jis Klaipėdoje ir yra normalus, bet civilizuotame pasaulyje toks vicemeras turėtų atsistatydinti arba būti atstatydintas.

KPPAR atstovauju Turizmo komitetą. Man ši tema labai aktuali ir bandau sau atsakyti į klausimą - kas labiau kenkia turizmo sektoriui: uosto plėtra ar savivaldybės neveiklumas.

Su kuo galima diskutuoti ir vyksta komunikacija, o kas elgiasi arogantiškai ir kalba monologu?

Turizmo industrija remiasi trimis pagrindiniais aspektais:matomumu, pasiekiamumu, traukos objektais - infrastruktūra.

Kadangi nei viename iš šių klausimų komunikacija tarp PPAR ir Savivaldybės nevyksta, tai pademonstruosiu kur yra esminiai požiūrių skirtumai.

Klaipėda, Vakarų Lietuva, Gintarinis pajūris, Mažoji Lietuva

Esame tik 0.004 proc. pasaulinės turizmo rinkos. Todėl suvienyti regiono materialinius, žmogiškuosius ir intelektualinius resursus į bendrą turizmo klasterį toks buvo Rūmų pasiūlymas.

Atsakas - bendrovės "Alora" sukurtas prekinis ženklas, kuris savivaldybei atsiėjo 6 655 eurus.

Sutartyje buvo numatytos dar dvi dalys - ženklo naudojimo vadovas ir komunikacinė dalis.

Visa sutartis Savivaldybei kainavo per 24 tūkstančius eurų. Ženklui sukurti nebuvo skelbiamas konkursas.

Sklinda gandai, esą panašų ženklą 2015 metais buvo sukūręs dizaineris Dalius Stuoka, o čia - tik nukopijuotas variantas.

Kas tai? Nesuvokimas ar pinigų švaistymas? Kam reikalingos tos dvi "dešrelės"?

Ką jos simbolizuoja ir kaip atspindi miestą? Ar čia mūsų identiteto dalis? Ar buvo tartąsi su visuomene, verslu, miesto intektualais?

Mūsų regiono pasiekiamumas

Šiandieniniai Europos turisto įpročiai tokie, kad jis skrydžiui nenori skirti daug pinigų ir laiko.

Jei kelionė kainuoja daugiau negu 300 eurų, o kelionėje reikia užtrukti daugiau negu 4 valandas, tokia išvyka tampa nepatraukli.

Rūmai atliko narių apklausą, kad išsiaiškintų, kokie skrydžiai yra aktualūs miestui ir regionui. Atsakymai labai aiškūs ir dominuoja: Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Rusija.

Deja, Klaipėdos savivaldybė "stumia" Dortmundo įdėją.

Ar imame tai, kas liko ant lentynos, ar turime konkretų paaiškinimą ir strategiją, ko norime?

Ar ten skraidinsime mūsų darbo jėgą, kurios ir pas mus taip trūksta?

Reikia priminti, kad už kiekvieną naujai atidaromą skrydžio kryptį regionas sumoka 200 tūkstančių eurų subsidiją skrydžių bendrovei.

Tai mūsų visų pinigai.

Mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigai, tai kodėl turime leisti lengva ranka ir neatsakingai juos skirstyti?

Traukos objektai

Reikia pripažinti nemažą uosto indėlį, kad Klaipėdą lankytų kruiziniai laivai.

Klausimas kitas: kokie traukos objektai čia sukurti kruizinių laivų turistams?

Ar miesto savivaldybė turi viziją, kas turėtų atsirasti?

Kol kas girdisi tik kalbos apie naują Savivaldybės pastatą. Ar tai traukos objektas?

Klaipėda prarado daug laiko ir jai reikalingi ambicingi sprendimai.

Reikia kviestis garsiausius pasaulio architektus, statyti turizmo traukos objektus, kurie ateityje taps mūsų paveldu.

Laiko daryti gerai nebėra, reikia daryti labai gerai.

Geriausi pasaulio architektai galėtų čia atrasti vietą savo kūriniams: statiniams prie ir ant vandens, naujiems muziejams, moderniems kulto namams ir t.t.

Jei statinys būtų suprojektuotas ir pastatytas tokių architektų kaip Renzo Piano ar Mario Botta - tai būtų ar nebūtų traukos objektu?

Galėčiau išdėstyti nemažai įdėjų, kas galėtų atsirasti Klaipėdoje, daug idėjų girdėjau iš kitų garbingų klaipėdiečių - deja mes nesame "savi" ir mūsų nuomonė nėra svarbi.

Taigi, Klaipėdos miesto negaliu tapatinti su Klaipėdos savivaldybe, kuri išvarė verslą iš senamiesčio, gyventojus iškėlė į užmiestį ir nesirūpina miesto ekologija.

Jei viso šito nebūtų, tai šiandien nereikėtų kalbėti apie taršą, kvapus, triukšmus.

Viską buvo galima spręsti prevenciškai jau žymiai ankščiau.

Rūmai ne vienerius metus siūlė Savivaldybei turėti paramos programą pradedančiam, jaunam verslui.

Klaipėda viena iš dviejų miestų savivaldybių, kuri jos neturi. Tauragės rajono savivaldybė, kurios meras taip pat liberalas, kompensuoja įmonės kūrimo, teikia mokesčių lengvatas, subsidijuoja dalį darbo vietų kūrimo išlaidų ir panašiai.

Klaipėdoje kaip parama verslui laikomas viešosios įmonės KEPA arba Klaipėda ID veiklos finansavimas, nors kol kas ji investuotojų, startuolių nepritraukė, tačiau sėkmingai organizuoja mokamus renginius verslui kartu su privačiais juridiniais asmenimis...

Jei norime, jog miestas būtų gražus, klestintis, švarus, jame turi vykti normalus ekonominis gyvenimas, o tarp visų suinteresuotų pusių turi vykti diskusija.

Mes tuo pačiu metu esame ir bendruomenės nariai, ir verslo atstovai arba darbuotojai uoste, universitete, įvairiose įmonėse ir įstaigose.

Visi norime turiningai leisti laisvalaikį, o savo vaikus ir anūkus auginti ekologiškoje aplinkoje.Norime gyventi oriai ir kokybiškai.

Kaip tai galime pasiekti ?

Tik diskutuodami, komunikuodami, gerbdami kitą nuomonę ir ryžtingai priimdami sprendimus.

Komunikacija ir viešumas yra didelė jėga.

Šis pranešimas nuskambėjo rugsėjo 14-ją vykusios konferencijos "Miestas ir uostas - nepaskelbta karo zona". Spausdinamas sutrumpintai.