Labiau pasitikėkime vieni kitais

Labiau pasitikėkime vieni kitais

Kalėdiniu periodu labai norėjau padabinti priešais mano daugiabutį išsikerojusią gražią pušelę. Bet abejojau, ar verta. Mat prisiminiau, kaip prieš kelerius metus viena graži mano namo šeimynėlė iš sniego sukočiojo labai menišką senį su visais atributais - ir morkine nosimi, ir raudonu šaliku, ir sagomis. Ir jau visai netrukus jį suspardė į lauką išleistas berniukas... Be to, mūsų kvartale dažnai svečiuojasi benamiai. Abejones išklosčiau socialiniame tinkle. Vieni draugai skatino žaliaskarę puošti, kiti atkalbinėjo - kam gadintis nuotaiką, jeigu ją kas nors mikliai "nupuoš". Vis dėlto ryžausi sukabinti girliandas ir pačios "sukonstruotus", dovanėles imituojančius sidabrinius maišelius.

Girliandos plevėsavo, žaisliukai kabėjo. Net vėtra nepajėgė jų nurauti. O po kelių dienų grįžusiai iš darbo net širdis apsalo, kai pamačiau aplink pušelę tupinėjančias gal 6-7 metų mergaites iš mano laiptinės. Jos pušelę toliau dabino savais žaisliukais. Papuošta pušelė stovėjo iki Trijų karalių. Ir tegul dar stovi iki naujų senųjų metų, kuriuos švenčia rusakalbiai. O aš pasidariau išvadą - gal labiau tikėkime ir pasitikėkime vieni kitais.

Tokias mintis tarsi pratęsė ponia Roma, Kalėdų rytą su šeima nudardėjusi į pajūrį.
"Buvo labai gražus oras, širdis dainuoja. Taip ir norisi pulti kiekvienam į glėbį ir sveikinti su Kalėdom. Bet sutiktųjų veidai niūrūs, žvilgsniai tarsi į mirtinus priešus... Tada nusprendėm tuos paniurėlius sveikinti patys. Ir kaip keitėsi jų veidai - nugiedrėdavo, nušvisdavo, palinkėdavo ko gražaus. Sakysit - smulkmena? Sakysit, na, ir kas? O mūsų šeima padarė išvadą: jeigu nori, kad kiti šypsotųsi, visų pirma bandyk pats", - sakė trijų vaikų mama.

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder