Kvaili ar netikslūs klausimai?

Kvaili ar netikslūs klausimai?

Jei užduosite klausimą; ar sveika valgyti obuolius, visuomet gausit atsakymą, kad taip. O jei tas obuolys augo prie kelio, kuriame tonos teršalų? O jei tai obuolys iš Černobylio? O jei jame per susikaupė daug nitratų? Tokių klausimų  yra galybė: ar sveika valgyti žuvį, ar nepavojinga raudona mėsa ir t.t. Taigi, kur slypi problema: klausime ar atsakyme? Aišku, kad visus išmokyti būti protingais – nepavyks, tačiau, manau, kad to siekti reikia. 

Klausimas lyg ir nesudėtingas, gal kiek provokacinis, bet jei pereisime prie antro melo lygio klausimų, tai jie jau skamba moksliškiau: ar naudinga (ar reikia) naudoti papildus? Mes nuo vaikystės įpratę gauti visokių vitaminų žirnelių, dražė ar tirpalų pavidalu. O čia užduoda klausimą – ar to išvis reikia? Net keista. Reklamos užgožė galimybę spręsti esminį dalyką, kas gi yra tie papildai, dar vadinti vitaminais? Teoriškai jie baisiai naudingi, o gydytojų praktika dažnai sako ką kita. Specialistai tiesiai nurodo: 90 procentų papildų – į balą išmesti pinigai, gerai jei nekenks, bet galimybes valgyti geriau ir gyventi sveikiau – sumažins. Taip vadinamus papildus galima naudoti tik tuomet, kai reikia. Tai gali būti po tas tikrų ligų ar turint susirgimą. Sveikas žmogus visus vitaminus privalo gauti iš „gyvų‘ medžiagų. Aišku, piliulė ar kapsulė paprasčiau, bet tai apgaulinga padėtis. Galų gale tenka gana brangiai mokėti savo sveikata.

Trečias melavimų lygis yra „pigūs vaistai“. Prekė, kokia ji bebūtų, visuomet turi kainą. Jei ji brangi ar brangoka, tai tampa naudinga ją padirbti arba falsifikuoti. Neišradinėsiu dviračio: štai viena didoka citata: „falsifikuotus vaistus galima priskirti kuriai nors iš šešių kategorijų:

  • Padirbti vaistai be veikliosios medžiagos;
  • Padirbti vaistai su per dideliu/per mažu veikliosios medžiagos kiekiu;
  • Falsifikuoti vaistai su visiškai kitais komponentais, veikliosiomis medžiagomis;
  • Falsifikuoti vaistai su artima originaliam vaistui kiekybine ir kokybine sudėtimi, bet suklastota pakuote;
  • Originalių vaistų kopijos, pagamintos ne oficialaus gamintojo;
  • Produkcija su didele tarša, priemaišomis, nešvarumais.“ http://www.vaistai.lt/Vaistu-falsifikavimas-pasauliniu-mastu-auganti-problema-3868.html

Tarp kitko, jei anksčiau paprastai būdavo falsifikuojami medicinos produktai, skirti koreguoti gyvensenai, tai pastaruoju metu daugėja naujausius ar gyvybiškai svarbius vaistus imituojančių padirbinių. Tokių falsifikatų vartojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, nes, arba, juos vartojantis ligonis gauna ne tą gydymą, kokio reikia, arba, jei falsifikate išvis nėra veikliosios medžiagos, tai gali sukelti grėsmę paciento gyvybei.

Kita pigių vaistų dalis yra, sunku įvardinti, ne vaistų buvimas. Čia per daug žinomų daiktų ar procedūrų : pradedant savo šlapimo gėrimu, tęsiant žolėmis nuo visų ligų ir  baigiant stebuklingais balzamais arba prietaisais. Galima pykti, galima keiktis, tačiau nemaža naivių žmonių dalis sugeba gydytis pas tokius „specialistus“, kurie temoka pasiimti atlygį ir neturi jokių medicinos žinių. Beje, pastarieji yra mūsų visuomenės nariais ir bendrapiliečiais.  

Na ir svariausias klausimas – ar reikia gydytis (profilaktiškai)? Tiesa, tikslinimas nesunkiai atskleis kelis paslėptus dalykus: t.y. neaišku kokia sritis, pavyzdžiui, odontologija, neaišku, kiek dažnai, pavyzdžiui, kartą per dešimtmetį ar per ketverius mėnesius, nežinoma kokios yra mūsų gydymo sistemos (dar vadinamos sveikatos sistema) ligų atskleidimo ir jų priežasčių šalinimo galimybės. Taigi, tarsi buvo pateiktas vienas klausimas, o po tuo slypi jų aibė.  Taigi. Pažiūrėkime į du dalykus. Pirma, ar reikia eiti ar būti atvesdintam pas gydytojus profilaktiškai? Paskutinė mintis yra apie vaikus ir senolius. O antra kiek kuklesnė – kaip rūpintis savo sveikata suaugusiam žmogui?

Rūpintis sveikata tai nereiškia dažnai lankytis pas gydytojus. Greičiau priešingai. Sveikas žmogus pas medikus lankosi gana retai ir tik esant poreikiui. Vaikus matuojame, sveriame, skiepijame. Paaugliams ar paauglėms aiškiname, mokome ir skiepijame, tvarkome dantis ir panašiai. Bet suaugęs gali per daug ir nežinoti apie savo sveikatos ypatumus ar aplinkos poveikį. Tuomet į klausimą „Ar reikia rūpintis sveikata?“ atsakymai remsis sugebėjimais vertinti blogą aplinką ir neigimus įpročius ir sugebėti pereiti prie to gyvenimo, kuris užtikrina kiek ilgėlesnį gyvenimą ir mažesnį gydymą ar gydymąsi. Jei nematai, kad gyveni blogai, tai negali pradėti gyventi geriau. Sveikata yra sudėtine gerovės dalimi.

Taigi, klausimai būna netikslūs, į juos neįmanoma rimtai atsakyti. Jų be galo daug: „Ar gali išgydyti šamanas?“, „Ar padės homeopatija?“, „Ar nutukimas yra liga?“, „Kiek kartų reikia valgyti per dieną?“ , „Ar verta skaityti apie sveikatą?“ – tai tik paskiri pavyzdžiai. Rūpintis savo sveikata verta, nes kai ji sumažėja ar net jos netenki, tai kainuoja labai brangiai, deja, ne tik pinigais. Taupykime resursus, kol dar gyvi, po to jų nebereikės...

Gaila, kad panašius patarimus dauguma pamiršta po kelių minučių.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder