Kur gi mes einame?.

Kaip dabar gyventi? Geriausiai tai supranti tik palyginęs. Mano pensija anksčiau buvo 142 rubliai. Už dviejų kambarių butą per mėnesį daugiausia mokėjom apie 21 rublį. Taigi iš pensijos pragyvenimui likdavo 121 rublis. Todėl galėjome nuvažiuoti į sanatoriją, net juodai dienai pasitaupyti. Deja, juoda diena atėjo būtent dėl santaupų. Net 20 metų taupiau, o štai jau gerą dešimtmetį negaliu pasinaudoti sunkiai uždirbtais pinigais.
Kodėl nebuvo galima visiems sugrąžinti vienodai? Sakykim, po tūkstantį ar du tūkstančius litų? Kiek valstybė išgali, nes gyventi reikia ir senam, ir jaunam.
Džiaugiamės keliais litais padidinta pensija, o kainos už komunalinius patarnavimus ir maistą išaugo kur kas daugiau. Ar gali žmogus gyventi tik oru ir vandeniu? Mes butą gavome anais laikais. Iki šiol stovi ta pati viryklė, vonia... Negalim pakeisti, padaryti remonto. Kur gi mes einame? Ar tik ne į akmens amžių? Jau ir telefono priversti atsisakyti.
Kodėl kitose šalyse pensininkai gali po pasaulį iš viso gyvenimo santaupų pakeliauti. Mūsiškiai gi keliauja per šiukšlių dėžes, sąvartynus. Nemokamai... Ar mūsų išrinktieji į valdžią akli, kad nemato valkataujančių ir alkanų vaikų? Motinų, su ašaromis prašančių seniai uždirbtų pinigų?
Daugelis ieško darbo užsienyje. Ar jie sugrįš? Pasiliks tik pensininkai ir alkani vaikai. Kas jiems duoną uždirbs? Mano įsitikinimu, nereikia tiek daug Seimo narių, jų padėjėjų ir visokiausių patarėjų, tokios apsaugos. Reikia mažinti kariuomenę, didžiules valdininkų algas ir pagaliau atkreipti dėmesį į vis labiau skurstančius savo valstybės piliečius, kurių kantrybė nėra geležinė...

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder