Kuo pavojinga inovacija?

Yra toks terminas – inovacija. Jis gana naujas pagal populiariąją vartoseną. Nebuvo jis daug vartojamas, nors turėjo giminaitį – išradimą. Inovacija pagal skambesį yra naujovė, naujumas. Tai žino visi. Svarbu pabrėžti antrą dėmenį – inovacija yra naujovės įgyvendinimas. Išradimas gali būti padarytas ir padėtas į stalčių ar keliauti į muziejų. Jis gali tapti svarbiu žingsniu mokslo istorijoje, bet visuomeninį poveikį ir skambesį jis įgyja tuomet, kai tampa naudojamu. Pavyzdžiui, „mobilūs“ telefonai buvo pademonstruoti 1945 metais, bet tik 1980 metais sukurtas tinklas ir prasidėjo naujos sistemos augimas. Taigi pats išradimas turi tapti praktiškai naudingu žmonėms ir turėti komercinę sėkmę.

Visuomenė turi sudėtingą struktūrą. Čia ir ekonomika, armija, socialiniai reikalai bei mokymo sistema ir dar daug kitko. Ankstėlesniais metais buvo galima ir neskubėti, o dabar visi šie dalykai ir dalykėliai vis reikalauja judėti į priekį, nes konkurencija pasaulyje yra didelė, gali išstumti iš „žaidimo“, o ir atsilikti nesinori. Kitais žodžiais, veik viskas šiuo metu reikalauja nuolatinio atnaujinimo ir atsinaujinimo.

Pradėsiu nuo to, kad sveikatą lemia daug kas. Liaudies sąmonėje dar vis vyrauja mintis, jog žmonių sveikata labiausiai priklauso nuo gydymo kokybės ir prieinamumo. Tai, aišku, netiesa. Gydymas daro ryškią įtaką, bet ne pagrindinę. Priminsiu 2017 metų medicinos pasiekimų dešimtuką:

1. Žmogaus mikrobiomos panaudojimas ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui. Ekspertai teigia, jog spartėjant mikrobiomos moksliniams tyrimams ir plėtrai, šios srities inovacijos 2017 metais bus daugiausiai žadančios ir pelningiausios visoje sveikatos priežiūros industrijoje.
2. 2016 metais buvo taikyti du medikamentai – empagliflozinas ir liraglutidas, – padėję akivaizdžiai sumažinti mirštamumo rodiklius. Mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai prognozuoja, jog, atsižvelgiant į perspektyvius šių vaistų rezultatus, jie greitai pakeis iki šiol taikomą medikamentinį cukrinio diabeto gydymą bei paskatins išsamesnius šios patologijos ir gretutinių susirgimų mokslinius tyrimus.
3. Ląstelinė imunoterapija leukemijos ir limfomų gydymui. Netrukus rinkoje turėtų pasirodyti viena pirmųjų ląstelinės imunoterapijos technologijų, skirtų leukemijos ir ne Hodžkino limfomos gydymui: chimerinių antigenų T-ląstelių receptorių terapija.
4. Skystoji biopsija, aptinkanti cirkuliuojančią naviko DNR (ctDNR). Skystoji biopsija jau dabar vertinama kaip pavyzdinė technologija, o srities ekspertai prognozuoja, kad tik laiko klausimas, kada vėžio diagnostika ir gydymas taps tokia pačia įprasta rutina kaip sveikatos patikra.
5. Savaeigių automobilių galimybės ir saugumo sistemos, kurios pašalins autoįvykių gausą.
6. Greita sveikatos priežiūros informacinių programų sąveika.
7. Ketamino įtaka atsparios depresijos valdymui. Trečdaliui depresija sergančių pacientų liga yra atspari standartiniam medikamentiniam gydymui, o didelis šių pacientų savižudybių skaičius verčia ieškoti efektyvesnės gydymo alternatyvos. Pastaraisiais metais atliekami moksliniai tyrimai su anestezijoje plačiai taikomu ketaminu.
8. 3 D vizualizacijos ir papildytos realybės taikymas chirurgijoje.
9. Savarankiškai atliekamas žmogaus papilomos viruso (ŽPV) testas. Savarankiškai ŽPV mėginį paėmusi moteris jį išsiunčia į laboratoriją ištyrimui ir gauna atsakymą. Tikimasi, kad 2017 metais šis testas bus platinamas, įgyvendinant iki šiol didžiausią pasaulyje gimdos kaklelio vėžio prevencijos iniciatyvą.
10. Besirezorbuojantys vainikinių širdies kraujagyslių stentai.

Kita sritis, kelianti nuolatinį rūpestį, yra vaistai. Ilgai nesikartodamas ką rašiau anksčiau, pateiksiu vieną schemą iš prof. A.Verygos pranešimo:

Problemų šioje srityje aibės. Viena iš pagrindinių - kaip pažaboti labai greitai augančias kainas. Tiesa, tai ne tiek Lietuvos, kiek išsivysčiusių šalių problema. Kalbant apie vaistus aišku, kad be naujumų neapsieisi, bet kyla klausimas, ar užteks pinigų jiems nusipirkti. Deja, atsakymo ar reikiamo įtakos mechanizmo kol kas problemai spręsti nerasta. Galiu tik pabrėžti, kad susidurta su trim inovacijų plokštumomis: atradimai (gydo tai, kas anksčiau nebuvo tam naudojama), nauji gydymo būdai (medžiagos ar priemonės), paslaugos prieinamumas (tai, kas anksčiau buvo prieinama tik pavieniams individams ar mažoms grupėms, tampa masine rutinine gydymo priemone). Nors tai lyg ir paprasta, tačiau prisiminus, kad vaistų ir gydymo pramonės sunaudoja beveik trečdalį žmonijos resursų, gali suvokti, kokios finansų ir nusikaltėlių grupės už jų slepiasi. Negydantys vaistai, bereikalingos procedūros ar net chirurginės operacijos, šarlatanai, apgavikiškos finansinės veiklos bei kyšiai sudaro neigiamas šios visuomenės dalies ypatybes. Bet be gydymo žmonija kol kas neapsieina, o jos raidos pagrindas yra naujovės arba inovacijos. Tik jos gal ir netiesiogiai užtikrina statistinį vidutinio gyvenimo amžiaus ilgėjimą, mažina priklausomybę nuo aklo gamtos jėgų poveikio. Kartu leidžia daugeliui žmonių gyventi ne tik ilgiau, bet ir laimingiau.

Inovacijos tampa esmine mūsų gyvenimo detale, mūsų gyvenimo charakteristika. Mūsų vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be nuolatinio įvairių prietaisų ar veikos būdų atsinaujinimo. Įrangos bei technologijų atnaujinimas apima visas gyvenimo sritis, kartu neužtikrina stabilumo. Pastarąjį užtikrina konservatyvus pastovių ir nekintamų taisyklų laikymasis. Jam prieštarauja naujienos ir atsinaujinimai.

Inovacijos pavojingos konservatyvioms sistemoms. Jos greitai tampa peiliu biurokratijai ir senoviniams valdymo būdams. Nesvarbu, tai ekonomikos ar sveikatos sritys. Keičiasi pasaulis, kinta mūsų aplinka, privalo pasikeisti ir veikimo taisyklės. Svarbu rasti gerą santykį tarp inovacijų ir poreikių tenkinimo.