2020 m. spalio 21 d. 07:27 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

KU rektorius Artūras Razbadauskas: „Ne tik medicinoje, apskritai diktatūros neturi būti!..”

(4)

2020-09-14, 12:27

Juozas IVANAUSKAS

KU rektorius Artūras Razbadauskas: „Ne tik medicinoje, apskritai diktatūros neturi būti!..” nuotrauka, foto

Reklama

Kaip žinia, šiemet studijų metus Klaipėdos universitetas dėl viruso COVID-19 prevencijos pradeda kiek neįprastomis sąlygomis, nors ateinantys mokslo metai išskirtiniai.

30-mečio proga universitetas apžvelgia savo gyvavimo istoriją ir nueitą kelią, matyt,  susiduria su naujais laikmečio iššūkiais. Norėtųsi išgirsti gerb. rektoriaus prof. dr. Artūro RAZBADAUSKO nuomonę apie inovacijas bei galimas permainas KU studijų procese artimiausiu metu?

Tiesą sakant, visas akademinis pasaulis susiduria su COVID-19 pandemijos iššūkiais, tad neišvengiamai keičiasi požiūris į studijas. Mes girdime, jog žinomi pasaulio universitetai, pavyzdžiui, Kembridžo universitetas yra nusprendęs ištisus metus dirbti vien tik nuotoliniu būdu.

Tačiau Klaipėdos universitetas planuoja taikyti kiek lankstesnį studijų modelį. Mes stengsimės, kad mūsų studentai galėtų dirbti ne tik nuotoliniu būdu, bet ir fizinio kontakto sąlygomis, kadangi laboratoriniai darbai bei moksliniai seminarai turi vykti gyvai.

Mums priimtinesnis mišrus mokymosi metodas, neatmetant nuotolinių studijų. Juk negalima išmokyti, parengti gero medicinos srities specialisto arba inžinieriaus vien nuotoliniu būdu.

Į virtualiąją realybę COVID-19 pasaulinės pandemijos metu buvo pereita gan sėkmingai, netgi turizmas tapo virtualus, žmonių bendravimas tampa vis labiau virtualus, tačiau mokymo procese tai netinka.

Reklama

Be abejo, socialinio mokslo srityse galima mokytis ir nuotoliniu būdu, bet tai nėra pilnavertės studijos. Mokymasis nuotoliniu būdu turi nemažai privalumų ir daug minusų. Ko gero, minusų yra daugiau, nes komunikuojant vien tik „on line“ režimu studentai nesijaučia pilnaverčiais universiteto bendruomenės nariais.

Ir apskritai, koks gali būti universiteto miestelio gyvenimas be realaus žmonių bendravimo? Juk virtualūs ryšiai veda į susvetimėjimą, o tai nėra gerai. Natūralaus bendravimo stoka negatyviai atsiliepia žmogaus psichinei sveikatai, todėl mes norime kiek įmanoma daugiau išsaugoti realius fizinius kontaktus akademinėje bendruomenėje.

KU gali pasidžiaugti, kad dvigubai daugiau studentų krepšelių šiemet surinkome, įstojo daugiau valstybės finansavimą gavusių pirmakursių studentų, lyginant su praėjusiais metais. Tačiau išlieka problema formuojant inžinierinių specialybių grupes, kurios bene labiausiai reikalingos miesto verslui.

Pasirodo, net trečdalis būsimų studentų neišlaikė matematikos egzamino Lietuvoje. Toks didelis skaičius sunkiai paaiškinamas, parodo rimtą švietimo spragą vidurinėse mokyklose.

Be abejo, kvalifikuotų mokytojų rengimas tebėra aktuali problema, kurią jau aiškiai suvokia LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ne kartą man teko susitikti su Švietimo komiteto pirmininku, akademiku Eugenijumi Jovaiša, kuris pasisako už tai, kad Klaipėdos universitete būtų įsteigtas mokytojų rengimo centras, trečiasis Lietuvoje.

Tuo labiau, kad KU neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl metodinio STEAM skyriaus steigimo - kompiuterinių technologijų, matematikos, fizikos moksleiviams.

Reklama

Savaime suprantama, jeigu Klaipėdos universitete steigiamas metodinis STEAM skyrius moksleiviams, tai čia turi būti rengiami ir pedagogai. Ministerijos valdininkai pagaliau suprato, jog buvo padaryta klaida. Šiaulių universiteto nebeliko, jis tapo Vilniaus universiteto dalimi. Klaipėdos krašte lieka vienintelis universitetas, nutolęs nuo Kauno ir Vilniaus, kur bus rengiami būsimieji pedagogai.

KU tikslas, žvelgiant iš Europos universitetų perspektyvos, tapti ryškiu universitetiniu miestu.

Neseniai mūsų universitete lankėsi Klaipėdos verslo įmonių elitas ir buvo pasirašytas ketinimų protokolas, siekiant sukurti Klaipėdos universiteto Ateities fondą, į kurį suinteresuotas verslas paaukos tam tikras finansų sumas bei prisidės prie KU strategijos kūrimo, prie universitetinio miesto ateities kūrimo.

Konstruktyviai bendradarbiaujant mokslui ir verslui mes galime sukurti tikrai kokybišką produktą, t. y. kvalifikuotą  darbuotoją, inžinierių, aukšto lygio mokslą, kurio pridėtinė vertė tiek versle, tiek pramonėje gali turėti savo rezultatą.

Kai kurie mūsų bendro darbo rezultatai jau dabar yra matomi. Tarkim, Klaipėdos mieste kursuoja nauji elektriniai autobusai, sukurti KU mokslininkų. Verslas domisi AQUA ir FLORES kultūra, krevečių auginimu.

Aquaponika - žuvų ir daržovių auginimu, kur žuvų išskyros, nitratai naudojami augalams tręšti. Neseniai KU laboratorijoje buvo sukurti prototipai - besidauginantys grybai, naikinantys vandenyje naftos dėmes. Žodžiu, įvairius mokslinius darbus, galinčius pasitarnauti verslui, mes jau dabar darome.

Reklama

Beje, KU išlieka vieninteliu Lietuvoje valstybiniu universitetu, kurio biudžeto valstybiniai asignavimai tesudaro tik 39 %!? O juk Klaipėdos universitetas dirba analogiškai kaip prestižiniai Vakarų Europos bei JAV universitetai, kurie tampa privatūs, jeigu yra finansuojami mažiau nei 50%.

Tai reiškia, kad valstybinis Klaipėdos universitetas sėkmingai dirba privataus universiteto sąlygomis. O juk vos prieš trejus metus buvo kalbama, jog KU apskritai Lietuvai nereikalingas, neva jį reikia uždaryti, prijungti prie Kauno ar Vilniaus universitetų. Dabar, ačiū Dievui, panašios kalbos jau nutilo, nes daugelis pamatė, jog nėra nei svarių argumentų, nei priežasties uždaryti išties sėkmingai privačiomis sąlygomis dirbantį Klaipėdos universitetą.

Valstybės finansinio rėmimo pinigus „krepšelius“ studentai atsineša patys, jiems taikant bendrą finansavimo modelį. Kita vertus, KU pats išlaiko savo laivyną, laivus, botanikos sodą, žuvininkystės laboratoriją bei kt.

KU Jūrų tyrimo institute dirba apie du šimtai mokslininkų, iš jų tik 60 etatų yra asignuojami valstybės, o kiti mokslininkai patys užsidirba būtinas lėšas, dalyvaudami tarptautiniuose konkursuose ir laimėdami projektus.

Turbūt sutiksite, daugybė rimtų problemų šalies vidaus politikoje, tame tarpe ir dėl viruso COVID-19 pandemijos prevencijos, atsiranda todėl, kad politikai ir mokslininkai neranda bendros kalbos, nesusikalba?

Aš pats esu profesionalus medikas, mokslininkas, todėl man tenka susidurti su daugybe įvairių nuomonių medicinos moksle, kur yra reglamentuota labai aiškiai, kokio patikimumo lygio pateikiama informacija.

Reklama

Aukščiausio lygio tyrimų dėl viruso COVID-19 kol kas dar nėra, užtai yra manipuliuojama visuomenei pateikiama informacija.

Kol aukščiausio lygio atsitiktiniai tyrimai nėra atlikti, net irmokslininkų tarpe atsiranda tokių, kurie pasiduoda įvairioms manipuliacijoms. Bet visa tai, deja, tėra tik jų asmeninė nuomonė, nepagrįsta aukščiausio lygio tyrimais. O kai nėra moksliniais tyrimais pagrįstos medicinos, atsiveria plačios galimybės manipuliuoti prevencijos metodais, kurie politikų priimamais  sprendimaistaikomi žmonėms.

Kol kas nėra žinoma viruso COVID-19 kilmė, kaip nėra ir patikimų testų šiai infekcinei ligai diagnozuoti. Kadangi moksliškai pagrįstos tiesos šiuo klausimu dar nėra, mes matome, kaip aršiai kai kuriuose Vakarų šalyse ir Lietuvoje buvo kritikuojamas Švedijos pasirinktas COVID-19 pandemijos prevencijos modelis.

Dar kovo mėnesį, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, aš esu sakęs, kad tik laikas parodys, kokia prevencijos taktika yra pati optimaliausia. Juolab, kad Švedijos mokslininkai epidemiologai yra vieni stipriausių pasaulyje. Jie, matyt, adekvačiai suvokia, kokių priemonių būtina imtis, o kokios yra perteklinės, siekiant apsaugoti visuomenę nuo virusinės infekcijos COVID-19.

Švedų mokslininkai nuosekliai laikėsi pasirinktos taktikos, nežiūrint jiems daromo Vakarų šalių bei PSO spaudimo, o dabar mes aiškiai matome jų pasiektus rezultatus, kurie tikrai nėra blogi žmonių  sergamumo srityje ir nepadarė jokios žalos Švedijos ekonomikai.

Pastaruoju metu kai kurie Lietuvos politikai, ypač prieš rinkimus, vis garsiau kalba apie tai, kad reikia daugiau remtis nepriklausomų ekspertų rekomendacijomis. Susivokta, jog dėl COVID-19 prevencijos negali būti aklai taikomi ir nekvestionuojami vieno atsakingo žmogaus,sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vienasmeniški sprendimai.

Reklama

Anksčiau esu sakęs, kažkada buvęs SAM vadovas Vytenis Andriukaitis, visų pirma, subūrė rimtų ekspertų komandą ir remdavosi jų nuomone.

Dabar gi matome, rimtos ekspertų komandos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neturi, todėl ir atsiranda diktatoriškomis nuomonėmis grindžiami sprendimai, kurių pagrįstumas visuomenėje kelia nemažai abejonių, tiek dėl užsikrėtusiųjų skaičiaus, tiek ir dėl mirtingumo nuo COVID-19.

Ar nemanote, jog Klaipėdos universitetui vertėtų periodiškai inicijuoti rimtas diskusijas aktualiais Lietuvai klausimais, kuriose dalyvautų įvairių sričių mokslininkai, politikai bei visuomenės atstovai?

Be abejo, labai svarbu Klaipėdos universitete rengti konstruktyvias diskusijas aktualiais klausimais tarp mokslininkų bei politikų, įtraukiant ir visuomenės atstovus, nes tai įneša kur kas daugiau aiškumo ir skaidrumo, konsoliduoja žmones ir pasitarnauja bendram darbui Lietuvos labui.

KU akademinė bendruomenė pasisako prieš pavienių žmonių politinį diktatą, už konstruktyvų dialogą, nes tai yra kiekvienos civilizuotos šalies demokratijos pagrindas.

Juk negalima tariamos prevencijos pretekstu uždėti žmonėms biometrines apyrankes, veido kaukes, kontroliuoti jų asmeninį gyvenimą ir tokiu būdu varžyti prigimtinę žmogaus teisę laisvai gyventi ir kvėpuoti. Ne tik medicinoje, apskritai jokios diktatūros neturi būti Lietuvoje!..

Reklama

Aš manau, Klaipėdos universitetas gali pagrįstai didžiuotis pažangiomis iniciatyvomis, rengiant visuomenei atviras mokslines diskusijas, kuriose dalyvauja žinomi įvairių sričių specialistai, verslo atstovai bei politikai. Teisybė gimsta rimtose diskusijose, o ne tada, kai žmonėms primetama iš aukščiau nuleidžiama „neginčijama“ tiesa.

Matyt, pagrįstai galime didžiuotis ir tuo, jog Klaipėdos universitetas išsiskiria iš kitų Lietuvos universitetų tarpo Mažosios Lietuvos filosofo Vydūno kūrybinio palikimo, sveikos gyvensenos propagavimu, natūralaus imuniteto stiprinimu?

Gerai žinoma, jog KU Sveikatos mokslų fakultetas prieš dvidešimt metų buvo įsteigtas remiantis Vydūno sveikos gyvensenos idėjomis, kuriomis iki šiol aktyviai domisi bei konkrečiais darbais propaguoja Seimo narys, prof. dr. Algimantas Kirkutis ir jo kolega Seime Dainius Kepenis, sutelkę bendraminčių parlamentarų grupę. Išties sveikintina ir prasminga iniciatyva.

Aš, kaip medikas, irgi esu sveikos gyvensenos šalininkas, pasisakau už natūralios imuninės sistemos stiprinimą, nes tai bene svarbiausias faktorius žmogaus organizmui kovojant su įvairiais virusais bei ligomis.

Žmones nuo ligų apsaugo ne veido kaukės, ne respiratoriai ar skafandrai, bet stiprus natūralus imunitetas. Drąsiai galiu teigti, Žinių uostu pramintas Klaipėdos universitetas yra laisve kvėpuojantis irvisada atviras pažangioms iniciatyvoms.

Geros kloties Klaipėdos universitetui Jubiliejiniais mokslo metais! Dėkoju už  pokalbį.

Interviu parengė Juozas IVANAUSKAS

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Vietiniai 'lukašenkos"?

2020-09-17   14:52

IP: 90.140.19.194

Paklausčiau gerbiamao mediko- politiko: o kodėl visada"klostot, glostot" užsisėdėjusį Klaipėdos universitetinėje, miestui priklausančioje ligoninėje karaliaujantį sovietmečio laikų vadovą Vincą Janušonį? Ir ne tik jį. Kitus medikus, dešimtmečiais užtūpusius, savivaldybės pavaldumo medicinos įstaigų vadovus? Kodėl? Iš draugiškumo, aklumo, ar politinio vieningumo?

Ar mokslininkų reikalas yra autobusus gaminti?

2020-09-14   15:36

IP: 0.0.0.0

Tas klounas kaip užsivedęs kartoja apie krevetes ir autobusus. Ar čia mokslininkų reikalas autobusus gaminti? Autobusus projektuoti turi inžinieriai, o krevetes auginti turi verslininkai. Bet tas šūdinas "universitetas" mokslininkų išugdyti nesugeba, datempia tik iki inžinierių. Ir dar lyginasi su Kembridžo universitetu.

Lyda Vaišvilienė

2020-09-14   15:07

IP: 172.69.190.14

Visiškai pritariu gerbiamo Rektoriaus mintims.Asmeniškai teko bendrauti su juo:tai gyvenimo džiaugsmo,energijos,entuziazmo kupinas žmogus.Labai žmogiškas,šiltas tikras medikas.Linkiu sėkmės,sveikatos,laimės darbuose,gyvenime.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Gerai žinote, ką gali sukurti vieningi kaimynai ir kolektyvas. Kita vertus, kiekvienas...

Simonas Gentvilas: Esame per maža valstybė, kad pyktumėmės tarpusavyje nuotrauka, foto

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu –...

Europoje kainos krenta: kodėl niekas tuo nesidžiaugia nuotrauka, foto

Istorikas Timothy Snyder, matydamas, kokiame virtualios realybės ir socialinių tinklų sukurtame burbule...

Šiandienos ambicija - patogus gyvenimas reginių pasaulyje nuotrauka, foto

Šiandien "Vakarų ekspreso" redakcijos svetainėje - kandidatas į Seimo narius, buvęs Klaipėdos...

Saulius Budinas: "Paversčiau Klaipėdą turtingiausiu miestu Europoje ir Lietuvos sostine" nuotrauka, foto

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai:

Spalio 21-oji Lietuvoje ir pasaulyje nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai: saulė teka 8.00 val., leidžiasi 18.05 val. Dienos ilgumas 10.05...

Virusas keičia KMT turnyro planus nuotrauka, foto

Sportas, Dėl COVID-19 viruso Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro serijos pradėti niekaip negali...

Estijoje liko be pergalių nuotrauka, foto

Sportas, Baltijos vyrų tinklinio lygoje debiutuojantis Klaipėdos krašto - Gargždų "Amber-Arlangos" klubas Estijoje...

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...