Krepšiniui reikia visai nedaug

Krepšiniui reikia visai nedaug

Jautį, kaip sakoma – už ragų. Ar galėtų tų Lietuvos miestų savivaldybės, kuriuose veikia LKL klubai susimesti pinigų ir skirti krepšiniui dar po 200-300 tūkst. Lt? Manau, kad galėtų – tai nėra prie begalybės artėjantys milijardai, kurių net savivaldybių biudžetai negalėtų pakelti, ar nuo jų imtų sprogti.

Kam tų pinigų reikia? Itin paprastam reikalui: sulaikyti Lietuvos klubus nuo dalyvavimo Rusijos politinės valdžios rengiamoje Vieningoje VTB lygoje. Dėliojant argumentus: VTB lygos viliotiniais patikėję penki Lietuvos krepšinio klubai tikisi iš to turnyro, atmetus kelionės, pragyvenimo išlaidas, gauti maždaug tokio dydžio naudą. Esą potencialūs rėmėjai, kurie galėtų investuoti į LKL krepšinio klubų akcijas, arba tapti tituliniais ir netituliniais rėmėjais, išgraibstyti seniai ir visoje Lietuvoje. Todėl antro didžiausio Rusijos banko remiama Vieningoji krepšinio lyga yra galimybė uždirbti pajamų, žaisti su aukšto meistriškumo ekipomis, kelti žaidėjų kvalifikaciją.

Paprastai, vertinant tokių galimybių neigiamus aspektuis, krepšinio specialistai įvardija fiziškai nepakeliamą krūvį, nes per sezoną LKL, Eurolygos ar Europos taurės turnyre, be to ir VTB Vieningosios lygos varžybose, klubui tenka sužaisti iki 86 rimtų rungtynių – daugiau nei NBA, kur regualiariajame sezone komandos sužaidžia 82 varžybas. Tokiam tempui išlaikyti ant suolo klubas privalo turėti lygiaverčių žaidėjų pamainą, kuri vargiai gali apsiriboti tuzinu. Daugiau nei 80 varžybų sužaisti, reikia rimtų investicijų. Tuo pat metu finansinė nauda iš VTB varžybų, kurių skaičius sezone gali siekti ketvirtį šimto, siekia aukščiau nurodytus skaičius ir rinkos verte, klubui gali padėti įsigyti vieną neblogą žaidėją, kuris, beje, neišsprendžia komandos draugų patiriamo krūvių ir vėlesnio nuovargio problemos.

Tačiau tos problemos neišsprendžia ir LKL čempionatas. Diduma klubų prisiperka žaidėjų, remdamiesi rėmėjų pažadais, t. y. „oriniais“ pinigais, kurie vidutiniškai, ekspertų požiūriu, yra įvykdomi apie 70%.

Kita vertus, priėmęs sprendimą dėl dalyvavimo VTB lygoje pasmerki save gyvenime lėktuvuose, o šis gyvenimo būdas vargina žiauriai, be to itin apriboja treniruočių proceso galimybes. Šis aspektas neišvengiamai atsiliepia ir ekipos rezultatams. Andai kitą sezoną Europolygoje ir VTB lygoje rugtyniauti pareiškęs Klaipėdos „Neptūnas“ turi įvertinti visas teorines šių neigiamų veiksmų pasekmes. Kad vieną dieną turės sužaisti VTB lygos rungtynes su Krasnojarsko „Jenisejumi“, o dar pro trijų komandos svečiuose lauks kokia „Barcelona“. Ir nors klaipėdiečių treneris Kazys Maksvytis viešai skelbia svajojąs apie kuo daugiau pergalių Eurolygoje, gyvenimo ore tikrovė bus rimta kliūtis šiais svajonei išsipildyti.

Paprastai šiuos neigiamus aspektus Lietuvos krepšinio klubai siekia minimizuoti siūlydami mažiausiai kainuojančią alternatyvą. Ne kartą Kauno „Žalgiris ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ buvo išsiderėję žaisti nacionaliniame LKL čempionate tik du ratus (čempionatas vyksta keturių ratų sistema). Šiemet apie tokį variantą bent pusbalsiu kalbėjo jau penki į VTB lygą įsirašę klubai. Esą mes „biskį“ užsidirbsime rusiškų pinigų, o sugrįšime į LKL lemiamas kovas.

Iš tikrųjų tai būtų vienas racionalesnių paaiškinimų. Tačiau vėl gi ar klubų pajamos VTB lygoje yra vertos, kad LKL vadovybė užsidėtų tamsius akinius ir atsisakytų pripažinti, kad Lietuvos pirmenybės tokiu būdu yra susinamos. Jos daroma nepataisoma žala.

Kita vertus, kurdami VTB lygą, rusai tikrai neturėjo tikslo už dyka išdalinti vieną kitą milijoną naftos dolerių latvių, lietuvių, suomių klubams, negaudami grįžtamosios ir daug aukštesnės pridėtinės vertės. Jų tikslas: ne vien pasitenkinimas, kad padedant VTB pinigams pavyksta surengti turnyrą, kuriame dalyvauja garsiausi Sovietų Sąjungos krepšinio klubai (šiemet jie nuo šios idėjos bus kaip niekad toli). Šią savaitę kalbinti krepšinio ekspertai sakė įtarią, kad rusams, viena vertus, yra svarbu, kad jų piniginius išteklius geriau pamatytų ULEB – prestižinį Eurolygos turnyrą rengianti Europos krepšinio lygų sąjunga. Kita vertus, jie norėtų sustiprinti ULEB savo pozicijas ir, pagaliau, gautų tiesioginės naudos – susitarimą su ULEB, kad VTB lygos nugalėtojas, o kada nors ir vicečempionas gautų Eurolygos licencijas.

Įgyvendinus tokią schemą, nedidelių valstybių nacionaliniai čempionatai neabejotinai prarastų svorio. Teoriškai net ir lietuviškiems klubams, siekiantiems rastis tarp Eurolygos komandų po VTB stogu rastųsi nemažų galimybių pasiekti savo tikslus. Tačiau į ką pavirstų LKL čempionatas, kaip atrodytų jo komandas finansuojančių rėmėjų entuziazmas – didelis klausimas.

Kol kas, nors į ULEB ir beldėsi rankomis, kojomis beigi galva, VTB lyga tokių privilegijų neturi, tačiau mažiausiai trejus metus kryptingai jų siekia. Beveik niekas neabejoja, kad galų gale vis dar įtariai į rusų krepšinio funkcionierius žiūrinčių ULEB pareigūnų pastatytą sieną kada nors pramuš. Šiemet ULEB iš Lietuvos jau atėmė Eurolygos B licenciją, tiesa, kita vertus, ji dar neatiteko VTB lygai. Tačiau kas žino, kaip bus po metų, kitų.

Rašydamas šį tekstą sąmoningai stengiausi atsiriboti nuo perteklinio patriotizmo bei aktualijų aspekto (ne šiandien, tai ryt pagrindinio Vieningosios lygos rėmėjo – banko VTB gali laukti Vakarų šalių ekonominės sankcijos). Kai kurie dalykai nuo mūsų visiškai nepriklauso, tačiau įmanoma įgyvendinti tuos sprendimus, kurie yra svarbūs ir yra mūsų valioje.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder