Iš kur kyla iliuzijos, kad kiekvienas turi savo atskirą tiesą? Pirmoji, bene svarbiausia priežastis yra ta, kad žinios yra tarsi paskirstytos pagal sritis. Yra matematinės, fizikos ar medicinos tiesos. Jos nesutampa. Vienos srities specialistai daugiau žino savo srityje, mažiau kitose. Tiesa, dauguma mano, kad jie yra dviejų dalykų žinovai: krepšinio bei medicinos.
Bet, jei dėl pirmo gal ir nekyla abejonių, tai dėl antro – diskusijos neišvengiamos. Čia kertasi daugelis požiūrių bei įpročių.
Yra močiutės ar pažįstamos žolininkės gydymas naminėmis priemonėmis, yra stebuklingų priemonių ar metodų pasiūla reklamose, yra savigyda ir t.t., ir pan. Čia dažniausia susiduriame su skirtingomis „tiesomis“. O rezultatas būna ir patekimas į ligoninę, į taip nemylimų medikų rankas.
Tačiau šį kartą apie „tiesas“. Jos tereiškia minties atitikimą realybei. Jei žmogus klysta, tai jis pateikia ne tiesą, o klaidingą nuomonę. Nuomonė nėra nei teisinga, nei neteisinga, tai tiesiog įsitikinimas. Paprastai kitų nuomonę mes lyginame su savąja, jas įvairiai vertindami ir vadindami. Geras politikas mano taip: „Nuomonės būna dviejų rūšių – mano ir neteisingos“.
Kas yra tiesa, svarsto logikai, filosofai, matematikai ir visų mokslų specialistai. Šiuolaikinėje žinijoje nėra vienareikšmiško ir paprasto atsakymo į šį klausimą. Matematinės tiesos primena virtualųjį pasaulį, kurį mums rodė „Matrica“. Tariamas pasaulis, tariami veikėjai, tik moralė iš mūsų pasaulio.
O kaip su tikrove? Galima palyginti ir su mūsų realijomis. Tai mokslas. O laikraščiai, radijas ar televizija pateikia ne tik informaciją, bet ir aiškinimus, interpretacijas. Pastarosios labai dažnai būna nupirktos. Gal todėl net žymūs politikai kreipiasi į kitas susisiekimo arba komunikacijos priemones, kad apeitų netikras žinias ar „pramuštų“ blokavimą.
Masinės informacijos priemonės naudojamos visų. Vieniems tai pramoga, kitiems pajamų šaltinis. O uždarbis nebūtinai turi būti švarus. Pinigai bet kokia kaina - civilizuoto pasaulio realija. Todėl ir matome nereikalingų ar net kenksmingų prekių bei paslaugų reklamą. „Kiekvienas turi savo tiesą“: o jei tai žudiko ar klastotojo posakis?
Deja, tiesa yra tik viena, todėl visiems neužtenka. O ir tai, kad ji kinta, ne visiems prieinama – tai jos esminės savybės. Net paprastos tiesos gali būti ne visiems suprantamos ar priimtinos. Nors tai, kas buvo pripažįstama tiesomis prie kelis šimtus ar tūkstančius metų – pakito, tačiau pasaulis išliko savimi. Mūsų pažinimas vis platesnis, ir rezultatai bus vis tikslesni, vis labiau specializuoti, todėl mažiau suvokiami vienų ar kitų nespecialistų. O tai vis vien nereiškia, kad kiekvienas turi savo tiesas.
Yra lygiai pagal pritaikymą: kaip pereiti gatvę, ką įleisti į namus, kur laikyti pinigus ir kaip juos leisti, ir panašiai. Yra kitos tiesos - pasaulis begalinis, pasaulis vienkartinis, pasaulis gražus ar net geras. Tai visai kitas lygis. Yra praktinės tiesos; vaistai yra nuodų forma, blogas gydytojas gali ir nugydyti, vitaminai kenkia labiau nei daržovės ar vaisiai. Galima panašių tiesų pririnkti aibes, tačiau jos – tiesos. Ne įsitikinimai, o žinios, pagrįstos plačiais statistiniais duomenimis ir moksliniais eksperimentais. Jei kas jomis abejoja, tai gali vitaminus ryti saujomis, bet jo gyvenimas nebus ilgas.
Apsimetimas, kad visi gali turėti savo tiesas. Labai patogus apgavikams, sukčiautojams ir net politikams. O iš tiesų kiekvienas amžius turi savo žinojimo lygius ir įpročius, taigi ir vaiko, paauglio ar suaugusio pedagogo žinios skiriasi.
Bet tai visai nereiškia, kad pradinukui negalima mokytis matematikos ar astronomijos. Gal jis ne viską supras, bet tai bus teisingo žinojimo pamatas. Bendras, o ne paskiras. Ko gero, jo niekas nemokys metalurgijos paslapčių, bet tai visai nereiškia, kad jis nesusipratėlis. Kiekvieno vaiko, paauglio ar suaugusio žinojimas visuomet ribotas, tai nėra nei gerai, nei blogai. Svarbu, kad mes bent buitiniame lygyje suprastume vieni kitus ir nedarytume elementarių gyvenimiškų klaidų. Pastarosios gali kenkti net mūsų gyvybėms ir bendruomenei.
Tačiau patirtis liudija, kad visi turime ir sekame bendras tiesas, kurios apsprendžia mūsų elgesio taisykles. Todėl galime daryti išvadą: nors kiekvienas gali turėti savo įsitikinimus, bet tiesa yra viena ir ta pati bendra.
Vytautas Valevičius
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą