Klaipėdos muzikinis teatras: nusipelnę čia nepageidaujami

Klaipėdos muzikinis teatras: nusipelnę čia nepageidaujami

Pastaruoju metu netrūksta teisingų publikacijų, atskleidžiančių, kur ritasi Lietuvoje kultūra. Kad šioje srityje žengta daug žingsnių atgal, tikriausiai neabejoja daugelis Lietuvos gyventojų. Bet kad per kultūrą būtų taip tratinami mokesčių mokėtojų pinigai, tikrai nesitikėjau.

Vien keletas projektų - Lietuvos įvaizdžio formavimas (64 mln. litų), Vilniaus Europos kultūros sostinės atidarymo ceremonija, Vilniaus operos ir baleto teatro scenos remontas (80 mln. litų), Bjork koncertas, kanalizacijos vamzdžių kompozicija ir t.t. - vėjais paleido šimtus milijonų mokesčių mokėtojų litų. O kaltų nėra ir, ko gero, nebus.

Tačiau kaltų atsirado Klaipėdoje. Kas? Ogi Klaipėdos kultūros magistras, Klaipėdos universiteto profesorius, ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Kauno muzikinio teatro vyriausias dirigentas, maestro Stasys Domarkas.

Kuo gi visų klaipėdiečių mylimas ir gerbiamas maestro neįtiko Klaipėdos muzikinio teatro vadovei? Gal jo kompetencija, patirtis, populiarumas, autoritetas trukdo dirbti?

Pirmiausia jis buvo išbrauktas iš teatro meno tarybos, nušalintas nuo teatro politikos formavimo, jam nebeleista diriguoti net tuose spektakliuose, kuriuos pats maestro statė ir yra jų muzikinis vadovas. Vietoje to, kad naudingai išnaudotų vieną iš nedaugelio dabartinės Lietuvos kultūros aukso fondų, Audronė Žigaitytė-Nekrošienė naikina meno vadovo etatą. Gal pati vadovaus?

Kuo gi visų klaipėdiečių mylimas ir gerbiamas maestro neįtiko Klaipėdos muzikinio teatro vadovei? Gal jo kompetencija, patirtis, populiarumas, autoritetas trukdo dirbti?
Sveiku protu nesuvokiami dalykai. Tai susidorojimas, kerštas ar populiarumo pavydas?

Kiek teatras turėjo rėmėjų S. Domarko vadovavimo laikais? Šis šiltas, malonus, tolerantiškas žmogus rasdavo kelią į daugelio klaipėdiečių širdis. Rėmėjų sąrašas netilpdavo į vieną teatro antrojo aukšto fojė lentą. Kiek dabar jų?

Teatro vadovės nepagarba, pademonstruota švenčiant 70 metų maestro jubiliejų, nustebino ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno visuomenę. Vadovės pareiškimas, kad ši šventė yra maestro privatus reikalas, įžeidė net tik jubiliatą, bet ir klaipėdiečius gerbėjus. Šventei kauniečių iniciatyva persikėlus į Kauną, klaipėdiečiai liko "su nosim", o jubiliatas su širdgėla širdyje.

Labai gerai, kad į šį kauniečių su džiaugsmu organizuotą jubiliejinį spektaklį, kur maestro dirigavo Johano Štrauso operetėje "Vienos kraujas", atvyko ir ištikimų klaipėdiečių būrys su meru Rimantu Taraškevičiumi priešakyje.

Nustebino Kauno muzikinio teatro vadovo ir visų spektaklyje dalyvavusių kauniečių nuoširdumas bei dėkingumas. Kitaip ir negalėjo būti. Juk maestro S. Domarkas Kauno muzikiniam teatrui ir kauniečiams atidavė 25 savo kūrybinius metus. Kauniečiai atsidėkojo su kaupu. Kodėl tai negalėjo įvykti Klaipėdoje? Kalti tikrai ne klaipėdiečiai.

Dr. Antanas BOSAS

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder