Klaipėdai gresia totalinė katastrofa

Klaipėdai gresia totalinė katastrofa

"Gelbėti reikia ne tik Palangos, bet ir Klaipėdos paplūdimius, konstatavo specialiai sudaryta savivaldybės komisija. Prognozuojama, kad praūžus dar kelioms stipresnėms audroms kopos gali būti visiškai prarastos. Taip pat užlietos Melnragės gyvenvietės. Teigiama, kad kranto erozija prasidėjo pradėjus ilginti šiaurinį molą ir gilinti įplaukos kanalą. Numatoma, kad ji vis didės. Tačiau skirti lėšų atstatymui neplanuoja, nes miestas nėra apsisprendęs, kas šioje vietoje Melnragėje bus", - rašo spauda.

[CITATA] Po dviejų trijų audrų abi Melnragės bus apsemtos. Bet tai nieko baisaus, tai pačių melnragiškių reikalas. Todėl jau šiandien melnragiškiai lai lekia apsidrausti ir lai ieško vietų kur galės išsikelti su visa savo manta. Jau šiandien prie kiekvieno namo galėtų pasidėti bent valtį.

Bet pačios Klaipėdos po dviejų trijų audrų laukia totalinė katastrofa. Jei jūra apsems naftos bazę, bus užlieti elektros kabeliai, įvyks naftos rezervuarų sprogimai ir baisiausias gaisras. Degs ne tik naftos bazė, gaisras persimes į chemikalų saugyklas ir persimes į visą prekybos uosto teritoriją.

Liepsnos ir Kuršių marios, nes išsiliejusi nafta ir mazutas degs vandens paviršiuje, Gaisras išlydys Jūrų muziejų, uždegs Smiltynės miškus. O jei dar pus šiaurinis vėjas, tai gaisras apims visą Kuršių nerija iki pat Zelenogradsko. Ir nė vienas Kuršių neriojos gyventojas neišsigelbės (marios jau liepsnos, o miško gaisro užgesinti nebus kam). Pavyzdžiui, JAV, Kalifornijoje, užsiplieskusių gaisrų nesugeba užgesinti net profesionalūs ugniagesiai, aprūpinti naujausia ir galingiausia priešgaisrine technika.

Klaipėdos gyventojai, gyvenantys Mažojo kaimelio teritorijoje, Stadiono gatvės rajone, Senamiestyje, uždus smalkėse net neišėję iš namų. Kitų Klaipėdos rajonų gyventojai, gal ir spės pabėgti, bet gaisras greitai apims ir sunaikins visą Klaipėdą. O kai pradės sproginėti nuodingų dujų cisternos, išmirs ne tik klaipėdiečiai, bet ir aplinkinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.

1963 metais Neringos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko Vaikėnas su savo klerkais nutarė, kad jei nebėra kurėnų, tai ir molai nereikalingi ir entuziastingai visi ėmė ardyti Nidos pakrančių akmeninius molus Neringos žuvininkystės ūkio naujojo uosto statybai.

Tuo metu į Nidą atvykęs geografas Vytautas Gudelis perspėjo, kad šie molai buvo pastatyti ne kurėnų švartavimui, o bangų mūšos slopinimui ir krantų griovimo, išplovimo, erozijos stabdymui. „Esate šiam kraštui svetimi žmonės, atvykėliai ir jums nėra duoti suprasti tų dalykų, kas yra naudinga ar žalinga Kuršių nerijai. Geriausia būtų, kad čia nieko negriautumėte, neardytumėte, nes tai gali blogai baigtis nerijos gamtai“... Vytautas Gudelis anuomet pasiekė, kad bent nebūtų išgriauti Nidos pietinės dalies marių molai.

Štai net nuotraukoje jie matomi. O jei jų nebūtų likę, tai Kuršių marios būtų jau pasiglemžusios ir garsiąją „ešerinę“ ir Nidos jachtklubą. Palyginkite vokiečių laikų Nidos žemėlapius su mūsų dienomis ir akivaizdžiai įsitikinsite, kaip marios nuplovė didelę dalį rytinės pakrantės.

Vokietijos mokslininkai garsėjo savo Baltijos (Ostsee) jūros, jos srovių ir krantų erozijos tyrimais. Būtent jie nustatė, kad Vokietijos ir Rytprūsių pakrantes geriausiai saugo molai, kurie slopina bangų mūšas, ne tik sustabdo paplūdimių smėlio išplovimą, o atvirkščiai, bangų nešamą smėlį stabdo, glaudžia prie savęs ir didina paplūdimių plotą.

Dar vienas svarbus šitokių molų indėlis į jūros gyvenimą yra tai, kad prie molų atsiranda jūros gyvūnijos kolonijos, pradeda neršti žuvys, didėja žuvų ištekliai.

Akademikas Vytautas Gudelis buvo ypatingai gerai susipažinęs su Vokietijos mokslininkų darbais, tapo tarptautinės INQUA komisijos Šiaurės Europos krantinių saugos narys, jūrotyros pradininkas Lietuvoje, o jo krantotyros mokykla tapo žymiausia pasaulyje. Gaila. kad TSRS vyriausybės nutarimu, šie būtina Lietuvos Baltijos jūros moksliniai darbai buvo nutraukti.

Šiandien Lietuvoje nėra nė vieno mokslininko, kuris suprastų, kas yra krantotyra. Ir kaip galima efektyviai suvaldyti bangų daromą žalą.

Gaila, kad niekas nesusipranta pereiti Baltijos jūros pakrante nuo Klaipėdos bent iki Riugeno salos.

Kol Kuršių nerija priklausė Vokietijai, molai buvo statomi visose pakrantėse, dabar jų dar galima rasti Kaliningrado Baltijos jūros pakrantėse. Lenkijai priklausančiose Baltijos jūros pakrantėse ir Vokietijoje.

Molai Nidoje

Molai Vokietijoje

Molai Lenkijoje.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder