Kieno nuomonę deklaruoja apklausos?

Žemaitijoje nutiko iki šiol Lietuvos politinėje praktikoje neregėtas, tačiau labai simptomiškas dalykas, kuris teikia vilties, kad galbūt pagaliau pradėsime gyventi kalbėdami tiesą, o ne klausydami tų, kurie mus klaidina siekdami savo interesų. Šiaulių miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje dalyvavę miesto tėvai pasijuto taip, lyg kiekvienam būtų spjauta į veidą, kai pasigirdo siūlymas baigusį kadenciją prezidentą Valdą Adamkų rinkti Šiaulių miesto garbės piliečiu.

Nuostaba kilo anaiptol ne todėl, kad, saugiai atsiribojęs nuo brakonierių, nelegalių statybų ir kitokių šunybes krečiančių subjektų televizoriaus ekranu, V.Adamkus bando žiūrovus įtikinti, kad su laužtuvu rankose eis griauti nelegalių statinių. Jau vien dėl garbaus buvusio šalies vadovo amžiaus tuo sunku patikėti, kad ir kaip norėtųsi. Kodėl Šiauliams didelė negarbė būtų, jei Saulės miesto garbės piliečiu būtų išrinktas baigęs kadenciją prezidentas?

Politinė klaida

Pasirodo, ne tik negarbė, o kai kas daugiau, nes Šiaulių miesto tarybos narys Vytautas Juškus minėtame posėdyje tarybos narių paklausė, “ar kelti tokį žmogų kaip Valdas Adamkus kandidatu į miesto garbės piliečius nebuvo politinė klaida”. Akivaizdu, kad žlugo dar vienas ramiai trūnijęs tautinis mitas, o ir V.Adamkaus nervams tikrai būtų sveikiau, jei jo ausų nebūtų pasiekusi žinia, kokios apie jį nuomonės yra tauta.

Kita vertus, gal Šiaulių miesto tarybos nariai Vaclovas Vingras, Kazimieras Šavinis ir Vytenis Rimkus, kurie kėlė buvusio šalies vadovo kandidatūrą į Saulės miesto garbės piliečius, kaip tik ir siekė, kad yla viešai išlįstų iš maišo, nes pradedant garsiąja V.Adamkaus šlepečių istorija visa prezidentinė buvusio šalies vadovo biografija ir veikla siūta baltais siūlais. Beje, nelemtų šlepečių istorija tiesiogiai susijusi su Šiauliais, todėl siūlyti V.Adamkų šio miesto garbės piliečiu - tikrų tikriausias akibrokštas, nes Šiauliai ne toks didelis miestas kaip Čikaga, kad galima būtų nuslėpti tiesą.

Tikri ir tariami nuopelnai

Kuo V.Adamkus nusipelnęs Lietuvai ir Šiauliams? Bala nematė buvusio prezidento šlepečių, nes tai pati mažiausia iš apgavysčių, prie kurių jis prikišęs rankas. Dar visi prisimena neseniai rodytą laidą “Paskutinė instancija”, kuri prabilo, kad V.Adamkus svarbius šaliai įstatymus pasirašydavo už atlygį. Laidos žurnalistų surinkta medžiaga rodo, kad LEO LT įkūrimui prezidentas pritarė tik tada, kai jo artimiausias bendražygis Mieželis gavo energetikų sutikimą greta Energetikos muziejaus statyti biurus. Keliama versija, kad prie statinio būtų prijungtas buvęs “Lietuvos energijos” administracinis pastatas, kurio vertė - milijonai ir kuris virs prestižiniu viešbučiu. Faktai tokie, kad nori nenori sutinki su laidos autoriais, kad jei įmanoma nupirkti prezidento parašą, tai nejučia imi tikėti, jog Rolandui Paksui surengta apkalta taip pat buvo neatsitiktinė. Tuo labiau kad R.Paksui pateiktuose kaltinimuose figūruoja tokios veikos, kurias, užėmęs pirmtako vietą, V.Adamkus darė vos ne kasdien. Žiniasklaidai pavyko sužinoti, kiek kartų V.Adamkus pasirašė prašymus suteikti Lietuvos pilietybę labai abejotinomis sąlygomis, o kai reikėjo ją suteikti krepšininkei, kuri turėjo ginti šalies garbę, buvęs prezidentas užsispyrė kaip jaunamartė. Nenuostabu, kad į viešumą iškilo faktai, jog šalies apdovanojimai taip pat buvo teikiami abejotiniems asmenims. Žodžiu, kas galima Adamkui, tas draudžiama Paksui.

Spagečių principas

Kodėl mūsų šalyje V.Adamkaus vadovavimo laikais buvo įmanomi dvejopi standartai? Politologai teigia, kad tokia praktika įprasta - politikai visada atsilygina rėmėjams, padėjusiems išversti iš sosto priešininkus arba laimėti rinkimus. Todėl nereikia stebėtis, kad V.Adamkaus laikais amerikiečių kompanija “Williams” išsunkė kaip citriną turtingiausią mūsų šalies įmonę - “Mažeikių naftą”. Matyt, galimybė padaryti tokią aferą buvo prezidento atlygis rėmėjams iš užjūrio.

Kas nors gali prikišti, kad dabar visi drąsūs kalbėti apie tai, kas seniai kiekvienam buvo suvokiama. Lietuviams tai būdinga - tiesa sakoma, kai nebegresia nemalonumai. Įdomu, ką apie V.Adamkaus pasitraukimą į užtarnautą poilsį pasakytų ponas Mieželis, kuris patardavo buvusiam prezidentui svarbiausiais klausimais. Galbūt jo nuomonė būtų kitokia, jei vis dar užsakomos viešosios nuomonės apklausos, kuriose skelbiamas V.Adamkaus reitingas, o jis, naujausiomis žiniomis, yra antras po dabartinės prezidentės D.Grybauskaitės. Žinoma, tai absoliuti nesąmonė, nes atvejis Šiauliuose rodo, kad V.Adamkaus įvaizdis, premjero žodžiais tariant, pasiekė dugną. Tautos nuomonė apie V.Adamkų, švelniai tariant, yra tokia pat kaip kitose šalyse apie amerikonų statytinius. Toks V.Adamkus buvo, toks ir liks mūsų atmintyje. Todėl akivaizdu, kad į visuomenės nuomonės apklausas reikia žiūrėti kritiškai - kaip į dar viena porciją spagečių, kuriuos kabina mums ant ausų. Akivaizdu, kad jos yra užsakomos ir deklaruoja ne mūsų nuomonę, o tų, kuriems reikia palaikyti garą reikiamame katile

Viktoras ARMALIS, "Respublika"