Skiltis gavo skaudoką p. Aldonos laišką, kuris tarsi atliepia ankstesnių skilčių tematiką dėl žmonių pažeminimo įstaigose. "Ne kartą pagalvoju - mūsų valstybėje kažkas ne taip, jei vis į viešumą iškyla žmonių dejonės dėl valdininkų ar tarnautojų visiško abejingumo savo pareigoms, o iš esmės - žmogui. Pasidžiaugdavau, kad man nereikia vaikščioti į valdiškas įstaigas, kuriose dirba gyvenimu nepatenkintos, nelaimingos moterys, retsykiais tokiose kontorose užtinkami ir lygiai tokie pat nelaimingi vyrai. Užtat ir elgiasi taip neetiškai, piktai, liedami pagiežą apsilankiusiam interesantui.
Dievuliau, bet pati amo netekau susidūrusi su jaunu, gražiai nuaugusiu, sveikai atrodančiu valdininku, kurio elgesį net nupasakoti sunku. Jau pirmojo susitikimo metu pagalvojau: jaunam žmogui nederėtų šitaip išsidrėbti krėsle. Suverčiau kaltę kompiuteriui, nuo kurio jis neatitraukė akių. Mes versle jau įpratę prie kitokios elgsenos su klientu, interesantu. Bet svarbiausia - negavau jokios man reikalingos informacijos iš to atsidrėbėlio. Supratau - išsiaiškinti man rūpimus klausimus teks ieškoti kitų šaltinių. Beminant įvairius slenksčius, teko sutikti tiek vyrų, tiek pagyvenusių moterų.
Iškilmingai galiu pranešti - kuo aukštesnes pareigas žmogus užimdavo, tuo aiškiau kalbėdavo ir tuo mandagesnis būdavo. Tad visai gražus Lietuvos valdininkų vaizdas susidarė. Ir koks kontrastas Klaipėdoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, kalbant su jaunuoju valdininku. Ir ką daryti žmonėms, susiduriančiais su tokiais įžūliais, ciniškais tarnautojais ir valdininkais? Atėję į valstybinę įstaigą tikimės gauti išsamią, aiškią informaciją, dalykiškus paaiškinimus, bent jau nuorodas į reikiamas įstaigas ir net pagalbą, tvarkant biurokratines procedūras. Deja, deja.
Visi mes tikime, jog valstybei turi rūpėti mūsų gerovė, nes mes savo darbu juk kuriame visos valstybės gerovę! Pagaliau, mokėdami mokesčius, sukrauname tą krepšelį, iš kurio tam jaunuoliui ir mokamas atlyginimas.
Vis sakėme, kad senoji, sovietinė karta, prisigėrusi blogojo sovietinio raugo, išmirs ir ateis nauja karta, kuri bus geresnė, garbingesnė. Tai kokią Lietuvą mes kuriame, jei šiandieninis trisdešimtmetis jau yra įžūlus, nesiekiantis dirbti kuo geriau, o tik jaučiantis panieką, gal net neapykantą savo darbo vietoje tam, kuriam privalėtų padėti. Koks tas mūsų tautos žiedas kraunasi? Ir kokius vaisius sunokinsime?
Nežinau, ko daugiau pajutau - liūdesio ar kreivo šyptelėjimo dėl Kuperio grąžinto milijono. Kas, būdamas nekaltas, atiduos milijoną? Bet juk tas milijonas - tai tik lašas Lietuvoje išvogtų lėšų jūroje. O "Snoro" indėlių sertifikatų beveik prievartinis kišimas žmonėms? Tauta atvirai buvo maustoma ir leidžiama ją apvaginėti. Kam reikalingos tos priežiūros institucijos, jei jos negirdi ir nemato, kas daroma?
Argi galėtų tokie dalykai dėtis, jei, dirbdami savo darbą, sąžiningai savo tautiečiams pasakytumėme tikrą, esminę informaciją, jei vadovautumėmės sąžine, jei sprendimus priimtume remdamiesi morale? Kur mus šitas apgaulių, cinizmo, egoizmo, pykčio, pavydo kelias nuves? Kokią tautą savo kasdieniu darbu ir elgesiu kuriame?" - retoriškai klausia p. Aldona.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą