Kartais į viešumą iškyla kalbininkų, restoranų ir parduotuvių savininkų bei valdininkų diskusijos dėl augančio užsienietiškų pavadinimų skaičiaus mieste, ypač sostinės senamiestyje. Priešininkai pažeria įvairiausių argumentų, bando aiškinti savo poziciją, tačiau viskas labai greitai nutyla.
Taisyklės leidžia kavines, restoranus, įvairaus plauko parduotuves ir įstaigas vadinti užsienietiškais žodžiais. Taip, reikalaujama pavadinimą išversti ar bent paaiškinti, kuo įstaiga užsiima. Bet leidžiama. Angliškai, prancūziškai, ispaniškai, vokiškai, kaip tik nori ir kur nori.
Jei jau taip, kodėl piestu stojama prieš lenkiškus gatvių pavadinimus? Juk būtų lygiai taip pat, kaip su kitais svetimvardžiais - būtų sukurti šiokie tokie taisyklių apynasriai, ir, prašau, visi laimingi. Na, reikėtų priimti tą tokią nemielą W, bet bent jau kai kurių vietovių gyventojai nebesijaustų užguiti. Taigi priimti svetimus žodžius ar to paties alfabeto raides - tai ne pradėti rašyti arabiškais ar kiniškais rašmenimis.
Arba jei jau draudžia vieną, tegu uždraudžia ir kitą. Tada ir lietuviškų pavadinimų padaugės. Tikriausiai. Tik ar madų užsivaikę lietuvaičiai eis kavos su sirupu į „Kavužę”?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą