Tokios mintys dėstytos Klaipėdoje vyskusios diskusijos metu.
Reikalauja propagandos
Lietuvos karo akademijos mokslininkas Valdas Rakutis akcentavo, jog kalbant apie privalomosios karo tarnybos grąžinimą svarbu sugrįžti į 2008 metus, kai buvo sustabdytas jaunuolių šaukimas.
"Tuomet buvo tikimasi, kad valstybė skirs daugiau lėšų profesionaliai kariuomenei, bet prasidėjus ekonominei krizei pinigų ne tik nebuvo, bet jų sumažėjo drastiškai", - aiškino V. Rakutis, kurio manymu, tai atvėrė daugybę problemų: krašto apsaugos institucijų išlaidos buvo sumažintos dvigubai, kasmet mažėjo karių.
Anot mokslininko, pripažinti, kad "karalius nuogas", prireikė prasidėjus Rusijos veiksmams Ukrainoje, ir tik tada pradėti svarstyti įvairūs variantai. Buvo galvojama "mesti" pinigus ir didinti žmonių skaičių baziniuose mokymuose, tačiau tai neapsimokėjo, nes po 3 mėnesių mokymo žmogus netampa profesionaliu kariu. Tuomet ir buvo priimtas visuomenę išjudinęs sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę.
Vis dėlto su grįžusia privalomąja tarnyba, V. Rakučio manymu, reikia įgyvendinti dvi sąlygas. Pirma - į karių ruošimą reikia rimtai žiūrėti visais etapais. Tai reiškia, kad kas kelerius metus tuos žmones reikia iš naujo apmokyti. Antra - šauktinių kariuomenė reikalauja masinės propagandos.
"Iki 2008 metų į kariuomenę eidavo tie, kas nesugebėdavo išsisukti, tai yra "kaimai ir durniai", o tas požiūris išlikęs iki šiol ir yra mūsų viduje", - atskleidė mokslininkas.
Jo manymu, kariuomenėje reikalingi ir inteligentai, tačiau svarbiausia, kad patys žmonės norėtų į ją ateiti.
Privalu "užkamšyti" skyles
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojui dr. Vytautui Jokubauskui keisčiausias yra 5 metų terminas, numatytas šauktinių kariuomenei, po kurio neaišku, ar problema bus išspręsta. Esą reikėtų kalbėti apie visam laikui liksiantį sprendimą. Tada būtų galima pradėti diskusijas dėl motyvacijos formavimo dar mokykloje, aiškinimo jauniems žmonėms, kad po mokslų yra galimybė pasirinkti ir kario kelią.
Taip pat Vyriausybė esą turėtų turėti politinės valios "užkamšyti" šiuo metu įstatyme esančias skyles, kuriomis pasinaudoję jaunuoliai išsisuktų nuo kariuomenės. Sykiu esą reikėtų ieškoti būdų žmones motyvuoti, kad jie patys ateitų į 9 mėnesių tarnybą.
Karybos istoriko manymu, šioje vietoje pagelbėtų tikslinių krepšelių sistema, tobulinant šiuo metu esančią sistemą, kai kompensuojama tik dalis studijų kainos tarnavusiems armijoje.
Pinigai nemotyvuoja?
Profesorius V. Rakutis taip pat pabrėžė, kad svarbiausia yra ugdyti žmonių motyvaciją.
"Žmones veikia niūrūs scenarijai ir vaizdai. Kažkada pasiūlęs ruošti konservus, pagarsėjau kaip konservų profesorius, kiti kaltina mane, kad gąsdinu tautą. Nereikia gąsdinti, bet reikia žinoti, kad valstybės, netenkančios nepriklausomybės, patenka į vergovę", - šnekėjo svečias.
Esą šie dalykai nepriklauso nei nuo laiko, nei nuo įsitikinimų, o įspūdis, kad viskas keičiasi - apgaulingas.
Anot V. Rakučio, kai kalbama apie motyvaciją, būtina pabrėžti, kad reikia pakovoti už savo laisvę, o žmogus turi suprasti, kad tai yra žūtbūtinė kova.
"Jei mes įsivaizduojame, kad žmonės ateis dėl tam tikrų pliusų, reikia suprasti, kad sunkiais laikais šitas neveiks visiškai", - pabrėžė mokslininkas, kurio teigimu, į kariuomenę dėl pinigų atėjęs žmogus nebus toks motyvuotas, nes karo metu geriausiu atveju jis gaus tik pavalgyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą