Kaip parduoti sveikatą?

Kaip parduoti sveikatą?

Kas gali ją parduoti? Tie, kas turi? Ar tie, kurie moko? Ką parduoti – daiktą ar paslaugą? Štai kiek klausimų kyla, bandant atsakyti į lyg ir paprastą klausimą. O tai dar ne visi esami klausimai. Jų yra gerokai daugiau.

Viena, į ką turi atkreipti dėmesį, yra tai, kad didesnis skirtumas atsakymuose pagrįstas daiktų ir paslaugų skyrimu. „Sveikatos“ daiktų pilna reklamose: papildai, treniruokliai, vaistai, drabužiai, sporto reikmenys ir dar daug daug panašių. Dažnai jų prisiperkama, o po to jie dulka lentynose ar kampuose. Aišku, labai būtų patogu ir malonu, jei būtų sukurtas koks eliksyras, kurio gurkštelėjęs būtum žvalus ir sveikas likusią gyvenimo dalį. Gyvybės ar sveikatos eliksyras. Deja, jo nėra, nebuvo ir nebus. Pasakos turi būti gražios, o gyvenimas yra griežtas. Daugumai sveikata duodama, bet ją išlaikyti privalo pats žmogus, aišku, su šeimos pagalba. Kaip išmokyti žmogų būti sveiką visą gyvenimą?

Sudėtingos problemos neturi paprastų sprendimų. Norėti daryti gera ir daryti gera niekada nesutampa, kartais net tampa priešybėmis. Tikro tikėjimo įvedimas ir netikėlių žudymas remiasi geru tikslu – visus padaryti laimingus, tik ar pavyksta? Antibiotikai turėjo išnaikinti veik visas užkrečiamas ligas, bet turime „nesunaikinamą“ bakteriją. Mokymas yra sena priemonė šviesti žmones, tai yra daryti gera. Bet kiek vaikų nuo jo nukentėjo, kiek vaikų likimų mokyklos sulaužė?

Sveikatos reikia mokytis. Niekas negimsta mokėdamas. Bet ar visi gali būti mokytojais? Idealu būtų, jei abu tėvai turėtų gerą išmokslinimą ir augintų savo vaikus kartu. Bet to beveik niekur nebūna. Afrikoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje vaikai daugiau auga patys nei šeimose. Todėl sveikai gyventi jiems dažnai ir nepavyksta. Ironija yra gal ir gerai, bet kaip padėti žmonėms, kuriems dar nelabai daug metų, bet jie akivaizdžiai nesirūpina savo kūnu bei psichika?

Visuomenė ir valstybė yra sukūrusios ne vieną įstaigą ar organizaciją, kuriose dirba specialistai, galintys išmokyti mus būti sveikesnius. Didesnė bėda yra ta, kad jų pagalbos prašoma per retai ir per mažai. Kita vertus, sunku atsakyti į klausimą – kaip įsiūlyti žmogui sveiką gyvenseną, jei jis į tai nekreipia jokio dėmesio. Juolab kai informacinėje aplinkoje pilna apgavysčių: išgerk šią tabletę - ir ta liga praeis, ateik pas mus - ir mes tave išmokysim to, jog tu apskritai į pasaulį nekreipsi dėmesio. Ir dar daug panašių dalykų. O jei jūs turite žinių, kaip normaliai gyventi, tai yra, kada ir kaip keltis, judėti, sportuoti, kiek gerti vandens, ką ir kaip dažnai valgyti, ko nevalgyti, ir sugebate išmokyti tokio gyvenimo įgūdžių, tai dar nereiškia, kad prie jūsų įstaigos ar organizacijos nusidrieks eilės.

Pasaulyje, ko gero, nebuvo bendruomenės, kuri turėtų ilgas sveikos gyvensenos tradicijas. O ir apie mūsų kraštą galima būtų teigti, jog nesveiko gyvenimo įpročių čia yra daugiau nei gero. Vadinasi, tenka remtis inovacija, tai yra diegti tai, ko dar istorijoje, įpročiuose veik nebuvo. Tik prieš kelis šimtmečius vidutinė gyvenimo trukmė viršijo 30-35 metus. Keturiasdešimtmečiai, penkiasdešimtmečiai buvo senukai. Dabar šimtamečių laikas. Bet kodėl tai įvyko? Pirmoji priežastis yra higiena: vandentiekis ir kanalizacija, įprotis praustis ir maudytis, skalbti ir valyti dantis vos ne dvigubai padidino vidutinį gyvenimo amžių. Aišku, yra ir kitų veiksnių – gydymas ir vaistai. Bet tai atskira šneka. F.Bekonas tvirtino, jog žinojimas yra jėga. Deja, dabartinėje visuomenėje tų žinių yra toks perteklius, kad daugelis paklysta. Vadinasi, turime paradoksalią situaciją – informacijos gausą ir tikrų žinių stoką. Europiečiai net įsivedė specialų terminą – įrodymais pagrįsta medicina, siekiant skirti komercinį foną, klaidingus mokymus, apgavystes nuo to, kas iš tikro padeda. Tiesa, griežtos ribos tarp „tikros“ ir „netikros“ medicinos vis dar nepavyksta rasti.

Mūsų smegenys naudoja tokią euristiką, kurios pagrindinė taisyklė, kad visi sprendimai žmogui atrodytų paprasti ir greiti. Tačiau visi šie greiti sprendimai tikrai neatveda prie gerų rezultatų. Net turim patarlę – skubos naudą velnias renka. Mūsų dabartinės technologijos ne tik greitos, bet ir supaprastinančios. Jei mašiną reikia taisyti, tam yra mechanikas. Jei genda sveikata, tuo turi rūpintis... gydytojas? Supaprastintas vaizdinys, kuris glūdi jauno ar net ir vidutinio amžiaus piliečio galvoje. Bent kol kas.

Didžiausia problema turintiems supratimą, kas yra sveika, yra ta, kad siekiant perduoti („parduoti“) tai kitiems susiduriama su problemomis. Išskirsiu tik dvi pagrindines kryptis – motyvaciją ir informacijos kanalus. Kokios bebūtų naudingos žinios, jų ne visada reikia. Ne visi ir viską supranta. Vadinasi, žinios apie sveikatą turi būti pateikiamos laiku, vietoje ir tinkama forma. Vaikui aiškinama vienaip, paaugliui – kitaip ir kitokia forma, dirbančiajam dar kitaip, o senoliui – tik jam suvokiamai. Pradedama nuo paprastų higienos normų aiškinimo ir įgūdžių suformavimo, vėliau einama prie ydų ir ligų, kūno bei proto fiziologijos. Tiesa, toks požiūris remiasi išankstine prielaida, kad kiekvienas žmogus yra protingas ir geranoriškas. Daugumai vaikų tai tinka, o štai vėliau... Dar didesne įvairove pasižymi paauglystės ir jaunystės dabartinis etapas. Jiems plakatas ar spausdinta knyga yra egzotika, mažai naudojamas dalykas. Brandaus amžiaus žmonės, sakykim, remiasi į dvi priešingas tendencijas: pasinaudojimu naujomis technologijomis ir žiniomis bei atmetimu. Paskutinysis dažnai grindžiamas užimtumu, o iš tikro tingėjimu. Vyresnio amžiaus moterys ir vyrai reikalauja visko, bet senomis formomis, kas jiems ir nepadeda. Labai supaprastintai galima matyti, kad kartų skirtumai, besiremiantys technologijomis, kol kas gilėja.

Bet grįžkime prie esminio klausimo: kaip perduoti naujausias žinias apie sveikatą, sveiką gyvenimą visiems? Sekti pasakas vaikams – gerai, tačiau žinios gali ir turi būti perduodamos per veiklą. O vaikai mėgsta žaisti, vadinasi, muliažas bei virtualūs „kūnai“ ar jų dalys leidžia ne tik fiksuoti žinias, bet ir sukurti bei įtvirtinti įgūdžius – higienos ar sveikos gyvensenos. Dabartiniai paaugliai labiau pasitiki savo aparatais ir aparatėliais nei mokytojais. Vadinasi, protinga mokykla turi rasti būdų sujungti šį įprotį su poreikiu mokyti gyventi sveikai. Kitaip sakant, tai yra „kanalas“, kuris leidžia turimas žinias perduoti aktyvaus amžiaus grupei. Vidurinė karta jau ir dabar turi prietaisus, kurie leidžia diagnozuoti aibę susirgimų ar jų grėsmių. Belieka tik išmokyti jais naudotis ir priminti pastovaus pasitikrinimo būtinumą.

Pateikimo būdai ar informacijos kanalai. Renkantis mokymo metodus ir formas reikia atkreipti dėmesį į jų efektyvumą. Apie tai rašyta dar 2013 metais. Efektyvumas:

  • Paskaita – 5 proc.
  • Savarankiškas mokymasis – 10 proc.
  • Informacija, papildyta vaizdumo priemonėmis, – 20 proc.
  • Viešas, akivaizdus stebėjimas – 30 proc.
  • Grupės diskusija – 50 proc.
  • Mokymasis dirbant – 70 proc.
  • Mokymasis mokant kitus – 90 proc.

Šaltinis: http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/METODINE_MEDZIAGA/Siuolaikiski_rukymo_prevencijos_metodai.pdf

Dabartinėje visuomenėje koegzistuoja senos ir naujos žinių pateikimo priemonės. Aš manau, kad turime išskirti tris jų grupes. Senos – plakatas, lankstukas, paskaitos ir panašiai. Esamos – laikraščiai, radijas, žurnalai, TV, knygos. Būsimos arba ateinančios – Facebook, Twitter, Youtube, G`+, kiti socialiniai tinklai, internetas, išmanusis telefonas, kiti medicinos ir sveikatos funkcijų informacijos prietaisai. Jų santykis yra nepaprastas. Nebūtina iš karto ir visai atsisakyti senųjų informacijos skleidimo priemonių, būtina suprasti jų galimybes ir naudoti jas tiek ir ten, kur tinka. Naujos priemonės dar mažai pažįstamos, jos ne tik dar keičiasi ir vystosi, bet taip pat laikui bėgant taps senos. Būtina numatyti ir sugebėti nuolatos naudotis beatsirandančiomis naujomis, populiariomis. Kaip sakoma vienoje XIX amžiaus knygoje:“Kartais tenka pasiutusiai greitai bėgti vien tam, kad liktum toje pačioje vietoje!“

Taip ir liko neatsakyta į klausimą: kaip perduoti skirtingo amžiaus ir padėties žmonėms tas žinias ir įgūdžius, kuriuos sukaupia sveikatos ugdymo specialistai? Aplink juos susikūrusios galingos komercializuotos struktūros, kurios gundo stebuklingais maisto papildais, sportavimo metodikomis, istorinėmis ar kitų kultūrų patirtimis. Konkurencija tarp noro pasipelnyti ir noro padėti. Gero atsakymo neturiu, bet stengsiuos rasti.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder