Kaip mus gydys?

Kaip mus gydys?

Viskas kinta. Kinta medicina, kinta pedagogika, kinta pasaulis. Vieni ieško klimato atšilimo, kiti naftos ar dujų, treti - tiesos. Visi ką nors randa, nors ne visi pasidalija. Gal lengviausia dalintis tiesomis - jų pilni socialinių tinklų puslapiai, tik gaila, kad jos arba paviršutiniškos, arba nepasiekia adresato.

Informacijos sklidimo greitis vis didėja ir didėja. Auga ir skleidžiamų žinių kiekis, kuris iš žinojimo srities pereina į reklamą, tuo gerindamas kažkieno finansus, t.y., pajamas. Gerai, kai prekės ar paslaugos pristatymas neprasilenkia su tiesa. Tai, deja, būna gana retai. Dažniausiai perdedamos kai kurios teigiamos savybės ir „užmirštamos“ blogos ar net neigiamos pasėkos.

Pradėkime nuo žinių. Pavyzdžiui, apie bakterijas. Priminsiu, kad vadovėliuose sakoma, jog  žmogaus organizme yra nuo 400 iki 500 rūšių bakterijų, o nuolat jame gyvena daugiau nei 200 rūšių. Mikroorganizmai veikia lyg atskiras organas. Mikroflora turi itin reikšmingą įtaką žmogaus organizmui, ji netgi pripažįstama mokslininkų atskiru žmogaus kūno organu, kurį reikia nuolatos prižiūrėti: maitinti, malšinti troškulį ir panašiai.

Atsiverčiu oficialų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos puslapį internete ir randu: „Burnos normalią mikroflorą sudaro daugiau kaip 700 rūšių bakterijų, kurios daro įtaką burnos ertmės sveikatai ir fiziologinei būklei“. (http://www.nvspl.lt/popup2.php?m_news_id=314&tmpl_name=m_news_print_form)

Todėl darau išvadą: galai nesueina. Vieni randa kelis šimtus rūšių, kiti tūkstančius. Vieni teigia, kad bakterijos sudaro kūno pagrindą, kiti ieško jose tik priešų, kurios siekia mus naikinti esant mažiausiai progai. Ir puola jas naikinti baktericidiniais muilais ar kitomis priemonėmis.

Bet klausimas yra kiek kitoks: ar galimas „bendras“ gydymas? Jei kiekvienas žmogus unikalus, tai ar jam galioja bendros gydymo taisyklės? Pavyzdžiui, normali kūno temperatūra yra 36.6 °C. Tačiau yra nemažai žmonių, kurių temperatūra yra kiek mažesnė. Tad juos reikėtų pripažinti ligoniais. Jei normalumas yra tik statistinis, tai kam reikalingas „apibendrintas gydymas“. Kaip bebūtų keista, bet toks požiūris mažai padeda „taisyti“ sveikatą. Taip, iš vienos pusės, neišradinėsi kiekvienam ligoniu jo gydymo, nes šeimos gydytojas turi tik 15 minučių šiam darbui, tačiau, kita vertus, kiekvienas serga kitaip, todėl tai, kas pagelbėjo vienas, kitam gali sukelti šoką.

XXI amžiuje naujausios technologijos keičia ne tik mūsų aplinką, mūsų žinias apie kūną, ligas, bet ir gydymo būdus. Išmanūs marškiniai ("Digital Clothing" ir "Biofashion" gali pasiūlyti naujas nuorodas į drabužių pramonę), žingsnių bei miego skaitikliai, tiriančios paklodės leidžia analizuoti žmogaus kūno duomenis betarpiškai ir nuolatos, robotai keičia chirurgų praktiką (https://www.mddionline.com/what-does-future-hold-robotic-surgery), egzoskeletai keičia gydymą ir jo būdus, o virtualaus pasaulio akiniai leidžia spręsti streso ir kitas psichikos problemas. Naujausi mobilūs prietaisai net namuose gali padėti nustatyti ligų grėsmę (Mokslinės fantastikos įkvėptas rankinis diagnostikos prietaisas https://www.medgadget.com/2018/09/science-fiction-inspired-handheld-diagnostic-device.html )

Tai ta kryptis, kurios prasmę kol kas mato nedaugelis. Jos esmė – kiekvieno paciento individualizavimas, tam tikra prasme, sužmoginimas. Todėl galiu manyti, kad artėjame prie tokio gydymo susirgus, kuris kurs „procedūrą“ tik vienam žmogui. Tai reiškia, jog bet kuris gydymas taps tik individualiu.

Vytautas VALEVIČIUS,
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder