Tą, matyt, pamiršo vieno Klaipėdos dienraščio žurnalistės – jų rašiniuose liejasi tulžis ant Klaipėdos savivaldybės sterilizuotų katelių, kurias beglobėmis padarė, tai yra, išmetė, žmogiškumą praradę gyventojai. Bandoma vystyti neva aktualią temą, kuriai „peno" duoda veikiausiai labai nelaimingas ir viskuo gyvenime nepatenkintas, smarkiai kompleksuotas, daugiabučio gyventojų negerbiamas ir nemėgstamas, teisininku prisistatantis Mindaugas Alsys, nekenčiantis beglobių kačių ir jų namelių, pastatytų Klaipėdos savivaldybės oficialiai įteisintoje kačių šėrimo vietoje.
Jis, kartu su savivaldybės darbuotoja Laima Jūrevičiene juodina Klaipėdos savivaldybės nors kol kas menkas, bet visgi pastangas, rūpintis beglobėmis katėmis. Anot Alsio, „...tai – visiško politinio neįgalumo pavyzdys“. Ū, kaip „kietai"! Įdomu, kaip meras reaguotų į tokias insinuacijas? „Teisininkas“ Alsys, matyt, pamiršo, kad žiaurus elgesys su gyvūnais ar jo skatinimas bet kokia forma yra baudžiamas pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą.
Dar Alsys prisigraibė žinių, neva nuo kačių galima užsikrėsti koronavirusu, tačiau net penktokas veikiausiai žino, kad kačių koronavirusas perduodamas tik tos pačios rūšies gyvūnams, o Kinijoje jis yra mutavęs. Ką galima pasiūlyti dainorėliui Alsiui? Nueiti į naktinį klubą ir gerai pasikratyti, pravėdinti smegenis? Ar nueiti pas psichologą (veikiau, pas psichiatrą), kurio pagalbos jis pats ašaringu balsu, su rusiškais keiksmais, šaukiasi youtube ? Ar atsiras Alsiui pro bono dirbantis psichologas Klaipėdoje?
O žurnalistė, matyt, pamiršo, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja „teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje“ (41 str., 2 punktas, 1 papunktis) ir „nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Kodeksą“ (ten pat, 3 papunktis). Prašom, nėra už ką. Įdomu, kad rašinėlių autorę samdantis dienraštis skelbiasi, jog: „Klaipėda“ – tarsi žmogus, kuriam būdingos šios savybės: Klaipėdietiškos kultūros puoselėtoja; atsakingai kuriantis ateitį, nes tai įpareigoja istorija; tobulėjantis bei visada ieškantis naujų perspektyvų; objektyvus ir patikimas, visada kovojantis už teisybę; vienijantis ir suburiantis visuomenę.” Skamba gražiai. Ir tikrai, subūrė visuomenę – didžioji dauguma komentuojančiųjų vieningai piktinasi aukščiau minėtais rašinėliais, smerkia agresija beglobėms katėms kunkuliuojantį Alsį ir abejoja šio mažamečių vaikų tėvo psichiniu stabilumu, o teisininkai komentaruose Alsį tildo ir prašo nedaryti gėdos jų profesijai.
Kažkodėl dar vis neatleidžiama iš pareigų nekompetentinga, neprofesionali, liūdnai pagarsėjusi gyvūnų nekentėja, įspėjimą iš Savivaldybės administracijos jau gavusi, Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Laima Jūrevičienė. Ji pasirinko taikiniu kačių maitintoją, kurią internetiniame dienraštyje „Klaipėda“ drįsta įžeidinėti, nors epitetas „neadekvati", iš daugelio su L. Jūrevičiene bendravusių miestiečių atsiliepimų, geriausiai apibūdina ją pačią. „Kates šeriančias gyventojas veikiausiai teks bausti, o namelį, kaip stambiagabaritę atlieką, pašalinti“, tęsia žurnalistė L. Jūrevičienės giesmę.
Bešeimininkių kačių kastravimo programa nurodo, kad kates globojančių gyventojų ar organizacijų prašymu savivaldybės patvirtina oficialias kačių šėrimo vietas ir įrengia joms namelius tam, kad 1) katės šėrimo vietoje būtų prisijaukintos ir sugautos sterilizacijai; 2) išsterilizuotos ir po saugaus laiko veterinarijos klinikoje, katės būtų grąžintos į tą patį kiemą, prie tos pačios šėryklos, į tuos pačius namelius. O ne atvirkščiai, pirma sterilizacija, po to šėrykla ir namelis, kaip įsitikinusi L. Jūrevičienė toliau klaidina klaipėdiečius. Panašu, jog Klaipėdos savivaldybė iki šiol neatnaujino Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijose Taisyklių aprašo, nors tą padaryti turėjo dar 2019 m. gegužę. Peršasi išvada, jog, užuot vykdžiusi savo tiesioginę prievolę – parengti bei organizuoti beglobių kačių sterilizavimo programą ir užtikrinti gyvūnų gerovę – savivaldybė leidžia siautėti klerkams, bausti ir bauginti močiutes, už paskutinius centus šeriančias beglobes sterilizuotas kates, kurių daugybė sterilizuotos pačių daugiabučių gyventojų ir gyvūnų teisių aktyvistų lėšomis ir rūpesčiu. Knieti paklausti, kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti atlygį šiam ofiso planktonui? Kodėl Jūrevičienė ir panašūs, užuot dirbę tiesioginį darbą ir sprendę realias problemas, gaišta brangų laiką tūpčiojimui aplink agresorių prieš gyvūnus ir jo su realybe prasilenkiančių skundų tenkinimui? Ypač, kai iš dešimčių tūkstančių klaipėdiečių kačių namelis trukdo vieninteliam Alsiui? „Vienas klaipėdietis piktinasi“ ir bombarduoja skundais savivaldybę, kurioje jau senokai įkyrėjęs darbuotojams. Ar už melagingos informacijos pateikimą, savavališką namelių nutempimą ant važiuojamosios gatvės dalies ir neapykantos bei smurto prieš gyvūnus kurstymą viešojoje erdvėje nenumatoma atsakomybė? Ar klaipėdiečiai patenkinti, kad jų sumokėti mokesčiai skiriami žiauriam elgesiui su gyvūnais skatinti?
Ar neturime teisės žinoti, kodėl Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas toleruoja jūrevičienes ir į ją panašius, kurie daro gėdą miestui savo nekompetencija, atsilikusiu mąstymu ir kurių (beje, liberalų!) motto, panašu, yra sovietiniu raugu trenkiantis „skųsti, bausti, drausti“? O gal meras taip užsiėmęs, kad pamiršo aukščiau minėtų teisės aktų nurodytą prievolę savivaldybėms rūpintis gyvūnais ir užtikrinti gyvūnų gerovę? Pamiršo ir prieš rinkimus duotą pažadą, kad „Klaipėda turės moderniausius gyvūnų globos namus“? Dėl to leidžia siautėti ofiso planktonui? Kaip į mero abejingumą ir leidimą skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais reaguotų Europos Sąjungos regionų komisija, į kurią V. Grubliauskas išrinktas atstovu? Tikėtina, nepagirtų ir galvos nepaglostytų. O gal Klaipėdoje taip bandoma nukreipti visuomenės dėmesį nuo realių skaudulių, tokių kaip Grigeo & Co?
Šiaip ar taip, ar ne metas rinkti parašus peticijai dėl L. Jūrevičienės atleidimo ir pakeitimo kompetentingu darbuotoju? Juk nepakeičiamų nebūna. Šiais laikais, kai viešojoje erdvėje kone kasdien kyla didžiulis pasipiktinimas gyvūnų skriaudėjais, kai visuomenė netoleruoja žiauraus elgesio su gyvūnais ir pasisako už bausmių ir baudų griežtinimą, o LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo prievolę rūpintis bešeimininkiais gyvūnais ir užtikrinti jų gerovę, humaniškais būdais mažinti jų populiaciją (bešeimininkių kačių kastracijos programos) vykdo tik Vilniaus, Utenos ir Kauno miestų savivaldybės, regis, pribrendo laikas realioms permainoms – kuo greičiau Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse įsteigti Gyvūnų gerovės skyrius, kuriuose dirbs šios srities profesionalai, išmanantys gyvūnų gerovę ir poreikius, LR ir ES gyvūnų gerovės teisės aktus, sąžiningi, gebantys civilizuotai bendrauti su visuomene, šiuolaikiški, su protu ir širdimi teisingose vietose.
„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone. Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą