Kaip keisis miestai?

Kaip keisis miestai?

Išmaniosios technologijos stumdo senius mąstymo stereotipus į kairę ar dešinę, kartais pamėtėja, kartais paspiria. Retas tik pabando pagalvoti apie artimesnę ateitį, nes kas gali būti po keliasdešimt metų, niekas nedrįsta įsivaizduoti. Ir tai ne baimė. Tiesiog gyvenimas keičiasi tokiu greičiu, jog senais metodais numatyti, kas bus, nebeįmanoma.

Žinoma tik tiek, kad didžiausia dalis žmonijos, Europos bei Lietuvos gyventojų taps miestiečiais. Vadinasi, teks pamiršti laukų platybes ir žiūrėti į kaimyno namo tvorą ar sieną. Gal ne visiems, bet daugeliui. Pamatyti, kas bus, yra sudėtinga, bet pažvelgti į tai, kas yra, – reikia.

Miestas yra sudėtinga ekologinė, socialinė, politinė sistema. Atsirasdamas jis pakeičia gamtą, sukuria naujas technologijas, keičia pačius žmones. Kanalizacija negalėjo atsirasti kaimo vietovėje, tam reikėjo didelio žmonių susitelkimo. Transporto problemas irgi sukelia poreikis periodiškai perkelti dideles žmonių grupes iš vienos vietos į kitą. Miestas sukūrė naują žmogaus tipą, kuris mažiau gali rūpintis buitimi, o paskirti savo laiką mokslui ar kitoms visuomeninėms veikloms. Miestas yra tarsi savarankiškas darinys, veikiantis žmoniją ypatingais būdais.

Tęsdamas mintį, kad žmonės gyvens tik miestuose, noriu parodyti, kaip tai atsilieps jų sveikatai. Galima žvilgtelėti tik į kelias problemas. Pavyzdžiui, ekologiją. Miestas kuria taršą, tiek aplinkos, tiek socialinę. Aplinkos tarša yra transporto išmetami kenksmingi produktai, triukšmas, kvapai ir panašiai. Visi tie veiksniai trumpina miesto gyventojų gyvenimą laiką, trikdo sveikatą. Vadinasi, šiuos neigiamus dalykus reikia mažinti ar šalinti. Pirmiausiai, kas būtina – tikslus žinojimas apie užterštumo lygį, laiką ir vietą mieste. Kitaip sakant, reikia matuoti nuolatine stebėjimo įranga. Ne paskiromis stotelėmis kai kada, o nuolat ir visur. Tuomet bus kiek aiškiau, kaip didelė ir pavojinga yra tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmu ar smarve. Vadinasi, tuomet rasis galimybė mažinti taršą ar net ją naikinti. Įranga tam jau egzistuoja, reikia ją tik diegti.

Kita reikšminga gyvybei problema mieste yra nusikaltimai. Nusikaltimai sveikatai ar gyvybei. Plėšikavimai, vagystės, avarijos gali būti stabdomos stebėjimo kameromis ir kitais prietaisais. Svarbu yra tai, kad daugelis, kurie gal ir norėtų nusikalsti, žinodami apie stebėseną, susilaiko nuo nepageidaujamų veiksmų. Tiesa, ne visuomet. Bet stebėjimo sistema, apimanti visą miestą, gerokai mažina galimybes nusikalsti bei palengvina nusikaltėlio radimą.

Sistema, kuri kontroliuoja, sakykim, elektros energijos naudojimą, įgalina sumažinti jos poreikį ne vienu procentu jau dabar.

Bene ryškiausia sveiko miesto problema yra gydymas ir globa. Jį rūpi visiems, nes anksčiau ar vėliau su tuo tenka visiems susidurti. Žinomiausia yra asmens sveikatos duomenų sistema, kurią gali pradėti naudoti kiekvienas su savo išmaniuoju laikrodžiu ar telefonu. Kitus duomenis renka šeimos gydytojas, poliklinikos, ambulatorijos bei ligoninės. Pridėjus papildomų duomenų, galima sukurti asmens sveikatos paveikslą, su jo ydomis, ligomis ir perspektyva. Asmens sveikatos stebėjimas leidžia stabdyti daugelio fiziologinių ir mentalinių ligų pradmenis. Leidžia specialistams operatyviai reaguoti į neigiamus ženklus, įsikišti ir kartais pagydyti. Tiesa, tai kol kas daugiau teorinis modelis, nors paskiri elementai jau dirba realiame gyvenime. Reikalingas gana sudėtingas sveikatos priežiūros ir gydymo sistemos kūrimas, kuris dar tik neseniai prasidėjo. Gana ryškus pavyzdys yra vadinamoji telemedicina. Sakykim, ji leidžia susitikti su gydytoju neišėjus iš namų ir gauti reikiamą konsultaciją iš profesionalo. Ji leidžia regiono gydytojui rengti konsiliumus su didžiųjų ligoninių specialistais. Ji leidžia gydytojo padėjėjui ar padėjėjai rūpintis ligoniu su telefono pagalba. Galima dar daug vardinti jau esamų dalykų, man aišku, kad vienais ar kitaip visa tai taps bendra gydymo sistemos dalimi.

Atskira tema yra vyresnių žmonių priežiūra. Kalbama apie tuos, kurie su amžiumi netenka galimybės pakankamai rūpintis savimi patys. Nesvarbu, ar jam 30, ar 90 metų. Jį galima vežti į ligoninę, nors tai brangu ir netikslinga. Toks žmogus daug geriau jaučiasi namuose, o ne kokioje nors įstaigoje. Vadinasi, miestas gali padėti ar net užtikrinti reikalingą pagalbą. Iki šiol buvo bandoma pritaikyti būstus bei kai kurias įstaigas žmonėms su specifiniais poreikiais. Tai būdavo (ir yra) fizinės aplinkos pakeitimas. Atėjo laikas pamatyti, kad žymią dalį reikiamų dalykų galima (ir reikia) daryti kitais būdais, t.y. panaudojant esamus ir būsimus išmaniuosius prietaisus ir sistemas. Nevardinsiu esamų internetinių svetainių, kurios siūlo reikiamas paslaugas: valgymo ypatumų nustatymas, vaistų vartojimo analizės ir rekomendacijos, tiesioginio ryšio su socialinėmis tarnybomis palaikymas, bendravimo poreikių tenkinimas ir taip toliau. Tai jau galima rasti. Tiesa, ne pas mus. Bent kol kas.

Neseniai JAV žurnale radau straipsnį, kuriame pristatytas 500 miestų projektas, leidžiantis išmatuoti paties miesto „sveikatos“ lygį. Tiesa, tai tik apie JAV esamas sistemas. Bet jau realias.

Sveikas miestas – projektas, reikalaujantis nuolatinio atsinaujinimo. Tai leidžia daryti ir naujosios technologijos, ir naujas mąstymas.

Visi minėti prietaisai kol kas dirba arba pavieniui, arba atskirais tinklais. Neabejoju, kas palaipsniui jie jungsis į bendrą, nebūtinai vieną, tinklą, kuris leis keistis informacija ir nuolat matyti besikeičiantį miestą – sveiką ir išmanų miestą.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder