Kai tenka bijoti kiekvieno praeivio

Kai tenka bijoti kiekvieno praeivio

Po kraupaus nusikaltimo Dembavoje abejingų neliko. Vieni kuo skubiau puolė aiškinti, kad tokiems išgamoms maža išsukinėti kojeles ir rankeles ar kastruoti, reikia grąžinti mirties bausmę; kiti gi bandė ieškoti iešmininkų, atpirkimo ožių; atsirado netgi tų, kurie įžvelgė merginos kaltės.

Žinoma, visi, kalti dėl tragedijos, privalo atsakyti, o Bendrasis pagalbos centras turi funkcionuoti gerai. Kad išgirstų ir padėtų. Kad surastų. Tačiau, ar vien tobula šios įstaigos veikla užkirs kelią nusikaltimams? Tikrai ne. Ar tobuli policijos pareigūnai pažabos visus nusikaltėlius? Tikrai ne. Netgi tobulas vidaus reikalų ministras saugumo negarantuos.

Vagys, žudikai, narkomanai - visi jie ne iš dangaus pas mus nukritę. Jie gimė ir augo mūsų visuomenėje. Jie turi ar turėjo geresnius ar blogesnius tėvus, šiokius ar anokius artimuosius. Žiaurumas ir svetimėjimas gimsta tarp mūsų, kai užmerkiame akis ir nematome šalia savęs esančių (juk nematyti yra daug lengviau, nei padėti). Tada užauginame abejingų žvėrių kartą, kuriai į viską nusispjaut lygiai taip pat, kaip kitiems buvo nusispjaut į juos.

P.S. Neišvengiamai artėja žiema, kai didžiąją paros dalį gaubs tamsa. Ir toje tamsoje lauksime autobusų šaltose stotelėse. Ir kol situacija šalyje nepasikeis, bijosime kiekvieno sustojusio pavėžėti.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder