Kelių gaideliai, mėgstantys pasigirti rekordiniais spidometro rodmenimis, ar „tik” taurelę su nepažįstamais draugais išlenkę vairuotojai? Apatiški žmonės, pamatę kelyje įtartinai manevruojantį automobilį, ir tik nuotaikingai pajuokaujantys? Gal policininkai, dažnai pamirštantys savo tarnybos prasmę ir svajojantys tik apie papildomą banknotą kišenėje? Politikai, vengiantys prisiimti atsakomybę ir prarasti minkštą ir patogią vadovo kėdę su numatytomis lėšomis kanceliarinėms išlaidoms. O gal visi kartu...
Nuo skambių šūkių ir kalbų karas keliuose nesibaigs. Kol visi neatsikvošėsime ir nebijosime pasakyti „viskas, gana”. Tik tada, kai apsvaigusį vairuotoją iš mašinos ištraukęs pilietis nebus paverstas kaltininku ir tampomas po teismus. Tada, kai teisėsaugos pareigūnai mūru stos už jiems į pagalbą atskubėjusį neabejingą žmogų. Kai generalinis komisaras nebijos prisiimti kaltės už gėdingą pavaldinių darbą, o ministras susivoks, už ką iš tiesų yra atsakingas. Tada baigsis karas ne tik keliuose, bet ir gyvenime.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą