2018 m. spalio 17 d. 20:52 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Istorijos atplaišų recidyvai

(8)

2017-10-28, 11:01

Rytas STASELIS

Istorijos atplaišų recidyvai nuotrauka, foto

SĄMYŠIS. "Nesiimu spėlioti, ar p. Vanagaitė jau pasigailėjo savo viešo pareiškimo. Sutikčiau su teigiančiais, kad jai būti skandalo sukelto dėmesio centre patinka", - svarsto R. Staselis.

© Vyginto Skaraičio nuotr.

Rūta Vanagaitė - rašytoja, kultūrininkė, viešosios komunikacijos specialistė, praėjus metams po audrą sukėlusios savo knygos "Mūsiškiai" pasirodymo, sukėlė naują nuomonių ir diskusijų audrą. Ji paskelbė tarp išlikusių sovietinio KGB dokumentų atradusi liudijančių, esą, vienas pokario partizanų judėjimo vadų generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) - joks didvyris. Esą greičiau - išdavikas, ilgokai bendravęs su sovietų represinėmis struktūromis.

Prieš metus dėl knygos turinio kilo labai prieštaringų nuomonių ir diskusijų - vieni sveikino autorę, nepabijojusią kalbinti tuos mūsų tautos sūnus ir dukras, kurie dalyvavo žydų žudynėse II Pasaulinio karo laikais ar buvo jų tiesioginiai liudininkai, kiti žėrė kritiką - esą p. Vanagaitė atsispyrė nuo KGB tardymo dokumentų. Suprask, "visiems žinoma", kaip sovietų represinė struktūra juos kurpė, už kokį "teisingumą" kovojo, tai dabar socialiniuose tinkluose prasidėjo savanoriška akcija "Aš esu Vanagas", kurios ryškiai išreikšta intencija - neleisim prašalaičiams dergti Lietuvos pokario didvyrių.

Nesiimu spėlioti, ar p. Vanagaitė jau pasigailėjo savo viešo pareiškimo. Sutikčiau su teigiančiais, kad jai būti skandalo sukelto dėmesio centre patinka. Bent jau labai panašu. Nes, pvz., šiais metais Baltarusijoje, jei neklystu, Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksejevič organizuotame renginyje ji tiesiog laidė užuominas, kad po knygos "Svetimi" pasirodymo Lietuvoje jai tapo nebesaugu. Sekdamas tuos pranešimus, po teisybei, laukiau, kada jau bus pasiprašyta politinio prieglobsčio Baltarusijoje ar Rusijoje. Tačiau ne. Nors buvo akivaizdu, kad tų pareiškimų laukusi ir juos skelbusi žiniasklaida Lietuvos žydų likimu Holokausto metu domėjosi tik paviršutiniškai. Daug labiau ją domino potencialus sąžinės kalinys Lietuvoje de facto p. Vanagaitės asmenyje. Šį vaidmenį ji suvaidino puikiai.

Tačiau šia proga dar norėčiau sugrįžti prie savo teiginio "visiems žinoma", kurį uždariau į kabutes. Prieš keletą mėnesių vienas lietuvių išeivis, sugrįžęs į Lietuvą prieš keletą metų - Darius Udrys, socialiniuose tinkluose suabejojo, ar kai kurių pokario partizanų veiksmų šios dienos kontekste ir pagal tarptautinės teisės normas negalėtume traktuoti kaip terorizmo. Ponui Udriui ši vieša abejonė kainavo šūdo kibirėlį ant galvos (perfrazuojant rašytoją a.a. Ričardą Gavelį) žiniasklaidoje ir pareigas VšĮ "Go Vilnius", iš kur jis buvo išėstas Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus dėl, esą, nepatenkintų lūkesčių ir veiklos rezultatų. Šūdo kibirėlį p. Udriui ant galvos išpylė tie, kuriems "viskas žinoma". Ir niekam neįdomi buvo, tarkime, prof. Justino Žilinsko iš Mykolo Riomerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto replika apie tai, kad p. Udrio abejonė yra visiškai logiška beigi teisėta, nes dabartinės tarptautinės teisės normos lietuvių pokario rezistentus, jų veiklą vertinti yra labai nepalankios. Pono Žilinsko požiūris buvo beveik niekam neįdomus, nes konjunktūriškai neteisingas. Neatitinkantis Lietuvos vyraujančio naratyvo.

Tai tik vienas pavyzdys, kuris anaiptol neatsako į klausimą: "o ką mes iš tikrųjų žinome?" Ką žinome apie A. Ramanauską-Vanagą? Ką žinome apie Kazį Škirpą, ką žinome apie generolą Vėtrą? Ką žinome apie Laikinąją vyriausybę 1941 m.? Pagaliau, ką žinome apie Rainių tragediją 1941 m.?

Mėgindami atsakyti į šiuos klausimus neabejotinai susidursime su keliomis problemomis. Viena vertus, diduma šaltinių, kuriais galėtume remtis ieškodami atsakymų, yra okupantų - nacių ir sovietų - remta, gražinta ir klastota lektūra. Ligi šiol neesama politinės valios iš esmės ištirti nacių vykdyto ir įkvėpto Holokausto segmentą prieš Lietuvos ir Lietuvoje buvusius žydus iš kitų Europos šalių.

Prieš keletą metų viename vokiškame žurnale paskelbus kelis tūkstančius galimų žudynių vykdytojų Lietuvoje pavardžių, buvo pasiekta, kad tasai sąrašėlis dingtų, kol bus ištirtas Genocido centro Vilniuje. Ar jau patikrino? Ar jau paskelbė? Neteko girdėti.

Kartais tokiomis aplinkybėmis galvon šauna mintis, kad iš tikrųjų Lietuvai reikia ne 1918 m. Nepriklausomybės akto originalo, o geriausių šalies istorikų šturmo įvairių šalių ir Lietuvos archyvuose, kad būtų surasti dokumentai, reikšmingos citatos, įsakymai taip pat ir pagal vyraujantį naratyvą itin garbingų istorinių personažų. Visa tai reiktų paskelbti viešai, kaip chrestomatiją.

Ne tik mokykloms, bet mums visiems. Ir tada p. Vanagaitė neturės išskirtinės privilegijos archyvuose čiupti kontroversišką popierių ir jį eksploatuoti savo populiarumui. Tada galėsime naudoti argumentą - "visiems žinoma", nes dabar be naratyvo niekas nieko nežino.

Dar šiame kontekste vis prisimenu dabar jau anapilin išėjusią savo močiutę, kuri spėjo perskaityti keletą oficialių knygelių apie pokario įvykius. Pasakyti, kad tos knygelės jos neįkvėpė, tai nepasakyti nieko.

Žymos: rytas staselis

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2017-10-31   07:20

IP: 77.127.7.7

Книга Ванагайте так возбудила литовских антисемитов, что читая комментарии в газетах Литвы поражаешься, прав Венцлова полно в Литве таких идиотов полезных Путину, чтобы показать Европе, кто такие литовцы.
А Ванагайте мы в Израиле с почетом примем, у нас потеплее чем в Литве:)

2017-10-31   06:25

IP: 77.127.7.7

Miško broliai nužudė apie 20.000 lietuvių, o tik šimtas sovietų karių - tai koks jų heroizmas?

max

2017-10-30   09:33

IP: 78.57.223.208

ir apie specsenelį nelabai ką žinomeeee. Gal čia ir esmė? Pradėjus kapstytis holokausto istorijoj, galime netyčia ir prie patriarcho prisikasti?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Vėjo, vėjo, vėjo! Toks šūkis, kaip visi gerai žinome, yra buriuotojų palydovas....

Apie ekstremalų sportą: ar verta ieškoti kaltų? nuotrauka, foto

Išaušo rytas, ir pirmieji lankytojai užplūdo kuklią didelio prekybos tinklo parduotuvę netoli...

Mėnesį dirbau kasininku, dabar tai sapnuoju tik košmaruose nuotrauka, foto

Rengiant šį pranešimą kilo didelė abejonė, ar teisingai mes identifikuojame, kad uostas...

"Laiko daryti gerai nebėra, reikia daryti labai gerai" nuotrauka, foto

Niekam ne paslaptis, kad mūsų valstybės nacionaliniam saugumui mirtiną pavojų kelia... trąšos,...

Rinkimai artyn, pavojų ir regėjimų daugyn nuotrauka, foto

Beprotiškas lietuvių planas - motociklais važiuoja į Indiją nuotrauka, foto

Kelionės, Beveik 15 tūkst. kilometrų - būtent tiek lietuviai Aurimas Mockus ir Rimas...

Suka galvas dėl "Atlanto" pinigų nuotrauka, foto

Sportas, Finansinius sunkumus išgyvenantį Klaipėdos "Atlantą" šiemet dar turi pasiekti 20 tūkstančių eurų...

Sprendžia Senojo turgaus likimą nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos politikai trečiadienį sprendė, kaip pritraukti investicijų Senojo turgaus halės rekonstrukcijai, nes...

Rolandui Rastauskui - valstybinė pensija nuotrauka, foto

Kultūra, Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui skirti valstybines pensijas Lietuvos nacionalinės kultūros ir...

Sportas, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Kultūra, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...