2019 m. gegužės 21 d. 02:27 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Iš vištų ir erelių gyvenimo (arba trys siūlymai valdžiai)

(10)

2018-01-22, 09:00

Vytautas ČEPAS

Iš vištų ir erelių gyvenimo (arba trys siūlymai valdžiai) nuotrauka, foto

Dr. Vytautas Čepas, rašytojas.

© Egidijaus Jankausko nuotr.

Anądien labai solidi ir reprezentatyvi radijo diskusija į tautą pažėrė tiek prasmingų minčių, kad nesusilaikiau ir kai kurias net spėjau užsirašyti. Štai: „...skirti dėmesį inovacijoms; didinti ekonomikos produktyvumą; perorientuoti regioninę politiką į efektyvią gamybą; vystyti informacines technologijas; kurti konkurencingus darbo klasterius; integruoti atskiras ekonominės politikos dalis į vieningą visumą; trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu konsoliduoti visus finansinius mechanizmus; nustatyti sėkmės kryptis...“

Neišsigąskite, tai ne apie komunizmo statybą! Taip vienas ekspremjeras kartu su žinomu ekonomistu ir politologu diskutavo apie socialinės atskirties ir skurdo mažinimą Lietuvoje, kitaip šnekant, apie vidurinio visuomenės sluoksnio sukūrimą.

Vienos kišenės principas

Jei buvote Graikijoje, tarkime, kad ir Kretos saloje, tai turėjote pastebėti, kad ten nėra tokių gigantiškų parduotuvių kaip pas mus. Už tai pilna nedidelių, jaukių, švarių krautuvėlių, į kurias užsukęs gali nusipirkti visko, ko reikia kasdienybei. Tiesa, mums kiek komiškai atrodo virš dažnos jų iškeltas užrašas SUPERMARKET. Bet palikime tai vietinėms tradicijoms, nes kur kas svarbesnis klausimas - kodėl jie nesteigia tokių didelių prekybos centrų, kokie kaip žolė pavasarį dygsta pas mus? Gal negali ar nesugeba? Ir sugeba, ir gali, tačiau siekdami palaikyti smulkųjį ir vidutinį verslą specialiai to nedaro taip suteikdami galimybę žmonėms užsidirbti patiems, o ne žvalgytis į valstybės kišenę tikintis įvairių išmokų ir pašalpų iš per visas siūles braškančio valstybės biudžeto!

Bet grįžkime į Lietuvą. Štai žurnalas „Top“ sudarė ir paskelbė turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašą (įvertino valdomų įmonių vertę, asmeninį turtą, gautas ir deklaruotas pajamas). Pirmoje vietoje milijardierius, turtus uždirbęs iš prekybos, dar penkiems pirmo dešimtuko multimilijonieriams prekyba taip pat nesvetima. Ir nieko keisto čia nėra, juk vien tokie prekybos milžinai kaip „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ duoda didžiulius pelnus. Štai šioje vietoje ir kyla labai paprastas klausimas: kodėl Lietuvoje viskas organizuojama „vienos kišenės principu“? Kažkokiu stebuklingu būdu įstatymai ir juos lydintys teisės aktai sukurpiami taip, kad netrukus viskas atsiduria keliose rankose, o likusieji patraukia į darbo biržą, džiaugiasi radę darbą už minimalų atlygį arba emigruoja.

Taip ir lieka neaišku, kodėl, esant krūvai visokių antikorupcinių įstatymų, dešimčiai kažką matuojančių, stebinčių ir kontroliuojančių įstaigų, pinigai byra į vieną kišenę, o likusieji dirbdami jiems po aštuonias ir daugiau valandų niekaip negali išbristi iš skurdo?

Jei jau taip nuoširdžiai kaip anksčiau minėtos diskusijos dalyviai trokštame ištraukti šalį iš skurdo, tai gal nepliurpkime apie „Žvaigždžių karams“ prilygstančius projektus, bet nusileiskime ant žemės. Padarykime bent vieną elementarų dalyką, pvz., ribokime didžiųjų prekybos centrų darbo laiką. Konkrečiai - UŽDRAUSKITE JIEMS DIRBTI SAVAITGALIAIS IR ŠVENČIŲ DIENOMIS! Juoba kad alpulingai visokiems draudimams dabartinei valdžiai tai nebus didelis galvos skausmas. Taip per mėnesį mažiausiai aštuonios dienos bus smulkiųjų ir vidutinių verslininkų laikas. Miestų kvartaluose vėl pridygs nedidelių parduotuvėlių, tenkinančių žmonių savaitgalio poreikius. Be to, gal taip atpratinsime tautą nuo betikslio slankiojimo po prekybos centrus ir manija tapusio beprasmio apsipirkinėjimo. Žmonės išeis į gamtą, gal sportuos, pažais su vaikais, paskaitys knygą, nueis į kiną ar teatrą, sumažės psichinių susirgimų, net nepajusime, kaip mūsų būtį apgobs ramybė...

Aptirps ir visokių pašalpininkų skaičius. Suprantama, žmonės šakėmis pinigų nevartys, bet ir nestovės ištiesę ranką prie šalpos įstaigų. Negana to - patys mokės mokesčius į valstybės biudžetą!

Duok Dieve, kad bent jie būtų protingi!

Debesų prikabinėjimas

Pagaliau - padidino algas ir viešajam sektoriui! Visiems - ir vadams, ir eiliniams! Valdžia stengiasi būti visiems vienodai teisinga ir tai reikia įvertinti. Todėl čia lyg ir šventvagiška užsiminti, kad toks atlyginimų didinimas jokios socialinės atskirties nemažina, atvirkščiai - ją tik didina! Juk mažas pajamas gaunantiems tas padidėjimas sieks kokius penkis eurus, o gaunantiems dideles - 50 eurų ir daugiau. Paprastai kalbant, taip „mažinama“ socialinė atskirtis padidėja dar 45 eurais. Taigi išvada paprasta - kuo daugiau tokiu principu didinsime atlyginimus, tuo labiau didės socialinė atskirtis, iki pasieks lygį, kurį bolševikai, jei dar gyvi būtų, pavadintų „revoliucine situacija“.

Bet tai dar ne viskas. Didinant MMA (minimali mėnesio alga - 400 eurų), BMA (bazinė mėnesio alga - 35,5 euro), MVA (minimalus valandos atlygis - 2,45 euro), tikimasi sumažinti ir gyventojų skurdą. Tikrai, šį kartą skurdui bus smogtas net penkių eurų vertės galingumo smūgis! Ar nuo to jis sumažės?! Paradoksas, bet tokiu būdu mažindami skurdą ir socialinę atskirtį abu šiuos socialinius parametrus... didiname. Tiksliau, taip mažinama socialinė atskirtis tik didėja, o kartu su ja didėja ir mažas pajamas gaunančių žmonių skurdas.

Akivaizdu, kad čia kažkas ne taip. Kodėl pasirinktas manipuliavimo rodikliais principas, galėtų paaiškinti ekonomikos ir finansų žinovai. Ir neabejoju, kad paaiškintų. Tačiau kai Lietuvoje universiteto dėstytojas uždirba tiek, kiek valytoja, gydytojas - kiek kapinių vedėjas, joks, kad ir pats įmantriausias, aiškinimas klausimo iš vietos nepajudins nė per sprindį.

Problemos sprendimas giliau! KOL NEBUS IŠ ESMĖS PERŽIŪRĖTA DARBO UŽMOKESČIO SISTEMA, KOL NEBUS ATSIŽVELGTA Į DIRBANČIŲJŲ KVALIFIKACIJĄ, PROFESIJOS SVARBĄ, REIKALINGUMĄ, RIZIKĄ, ATSAKOMYBĘ, TOL MES NEI IŠBRISIME IŠ SKURDO, NEI SUMAŽINSIME SOCIALINĘ ATSKIRTĮ.

Suprantama, galime ir toliau žaisti visokiais visiems vienodais baziniais, minimaliais ar valandiniais rodikliais, o reikalui esant (ypač per rinkimus) aiškinti, kad štai žiūrėkite - mes juk tą pakėlėme, o aną padidinome, nieko nemažinome... Bet kas iš to, jei skurdžiai taip ir liko skurdžiais, o socialinė atskirtis tik padidėjo?

Lyg debesis prikabinėtum - kabink nekabinęs, o jie plaukia ten, kur neša oro srovės.

Veltėdžių perėjimas

Per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuva prisiaugino tiek dykaduonių, kiek neturėjo per visą savo 1000 metų valstybingumo istoriją. Šiandien Lietuvai trūksta 300 vairuotojų, reikia statybininkų, santechnikų, plytelių ir trinkelių klojėjų, dailidžių, žemės ūkio darbininkų ir kt., o tūkstančiai diktų, jaunų vyrų metų metais trinasi be jokio užsiėmimo. Žinau egzempliorių, kurie taip gyvena jau trečią dešimtį metų. Ir nieko, nė vienas nemirė iš bado, nebent iš persigėrimo. Jų gyvenimas labai paprastas - darbo birža, socialinės rūpybos skyrius, parduotuvė, o toliau... kiek užteks pinigų.

O kam dirbti, jei geroji valstybė viskuo pasirūpina. Bedarbio pašalpos, vaiko pinigai, įvairios išmokos, „Maisto banko“ pagalba, socialinės rūpybos skyrių, labdaros organizacijų parama. Vaikai į mokyklą nuvežami, pamaitinami, parvežami namo. Jei pasmurtaujama artimoje aplinkoje, tuojau pat prisistato policija ir medikai, aptvarsto žaizdas, pabara... Ką iš jų paimsi, juk vargšai, valstybės remiami, krūva vaikų namuose... Beje, vaikų gamyba (tebus atleista man už tokį terminą) yra pagrindinis jų užsiėmimas, garantuojantis, kad ir nedideles, bet stabilias pajamas. Paradoksas - ne tėvai, bet ką tik gimę kūdikiai tampa šeimos maitintojais ir išlieka jais iki pilnametystės.

Tačiau nesuprantama, kam tada reikalingos darbo biržos, visokie darbo rinkos mokymo centrai, vaiko teisių tarnybos, kitos bala žino ką kontroliuojančios įstaigos, jei esant darbo jėgos stygiui reikia į Lietuvą kviestis darbininkus iš Ukrainos, Gudijos, Rusijos, net iš Uzbekistano? Vidurinį gyventojų sluoksnį Lietuvoje formuojame iš imigrantų, o saviems dykaduoniams leidžiame toliau misti iš valstybės biudžeto tuo pat metu liedami graudžias ašaras, kad nėra pinigų dirbančiųjų algoms pakelti!

Reikia suprasti ir negailint pinigų remti neįgaliuosius, daugiavaikes motinas, į nelaimę patekusius, laikinai netekusius ir intensyviai ieškančius darbo, bet niekaip netelpa galvoje, kodėl valstybė turi išlaikyti profesionalius veltėdžius, tinginius ir girtuoklius? Rodos, visiems aišku, kad taip būti negali. VALSTYBĖ PRIVALO PAKEISTI SAVO POLITIKĄ TOKIŲ ASMENŲ ATŽVILGIU, ATSISAKYTI GEROJO SAMARIEČIO VAIDMENS IR PANAUDODAMA VISAS SAVO GALIAS PRIVERSTI JUOS DIRBTI!

Deja, kažkodėl to nedaro. Padejuojama, pavirkaujama, atsitikus kokiai didesnei nelaimei - pašūkaujama, kad dabar tai jau darysim, dabar tai bus... ir viskas lieka kaip buvę! Tuo metu politikos išminčiams viskas aišku, jie žvelgia toli į priekį, taip toli, kad nebemato, kas jiems po kojomis (skaitykite šio rašinio preambulę). Ir nieko čia keisto nėra, juk ir Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) rašė: „Ką gali višta pasakyti apie erelio skrydį?“

Bet juk tiesą sakė! Tik bėda, kad Lietuvoje ereliai pakilę taip aukštai, jog nei vištos juos mato, nei jie - vištas.

Tad ką čia ir bepridėsi.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Žymos: vytautas čepas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

asdfonas

2018-01-29   23:25

IP: 78.62.40.172

po velniū visus supūdisiu, rasnot nesamnes lig pydere/i.

Kristina

2018-01-29   20:23

IP: 78.62.40.172

Nereikia pykti ant to kas parašė, pykti reikia ant to kas parašyta. Čia parašyta gerai ir teisingai. Bet aišku, kad kol mes pyksime ant rašančių o patys nė piršto nepajudinsime tai ir gyvenimą baigsime nieko nenuveikę. Pritariu autoriaus mintims ir palaikau jį.

Kedys

2018-01-29   09:15

IP: 78.62.40.172

Visi 3 pasiūlimai yra geri tačiau nepakankami. Bet net ir tai padarius situacija pagerėtų. Ypač apribojus didelių parduotuvių darbo laiką. tada ne tik atsirastų mažų krautuvėlių, bet atsigautų ir maži gamintojai taip pat tiekėjai kurie šiai dienai yra niekam neįdomus. Aš pats galėčiau į tas krautuvėles tiekti paukštieną ir triušieną, daržoves. Dabar su manimi didieji net į kalbas nesileidžia.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Vienoje užeigoje maždaug Sabonio ūgio kavalierius, pasilenkęs, kad nekliudytų durų staktos,...

Gyvenimo vaizdeliai nuotrauka, foto

Politikai mėgsta girtis. Ypač kalbose. O darbai dažnai tiesiog nepadaryti. Negerai yra...

Nesveikos sveiko miesto problemos nuotrauka, foto

Šįkart mintimis skiltyje pasidalinti panūdau pati po to, kai gavau anoniminį kaimynų...

Iš kaimyniško gyvenimo patirties nuotrauka, foto

Kai Sauliaus Skvernelio paklausė, ko jis negali padaryti būdamas premjeru, bet galėtų...

Kodėl didžiosioms partijoms taip reikalingas prezidento postas nuotrauka, foto

Svencelėje - burlenčių ir jėgos aitvarų varžybos nuotrauka, foto

Sportas, Gegužės 24-26 dienomis Klaipėdos rajone, Svencelėje, vyks kasmetinės burlenčių ir jėgos aitvarų...

Nukentėjusiųjų nuo krušos nepaguodė nuotrauka, foto

Klaipėda, Šeštadienį Klaipėdą užklupusi kruša ir stiprus lietus privertė miesto gyventojus prisiminti 2017...

Iš Kijevo - su laurais nuotrauka, foto

Sportas, Prasidėjo teniso turnyrų ant grunto maratonas. Šįkart Ukrainos sostinėje Kijeve vykusiame "Tennis...

Palanga paskelbė karą elektriniams paspirtukams nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Nuo birželio 1-osios didžiausio šalies kurorto Jono Basanavičiaus gatvėje, ant jūros tilto...

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Sportas, Paskelbta prieš 8 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...